DELFI pakalbintas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas Gintaras Rinkevičius patikino, jog S. Sondeckio mirtis yra didžiulis praradimas Lietuvai. Tačiau mirtis, anot garsaus dirigento, yra neišvengiamas dalykas, su kuriuo norom nenorom tenka susitaikyti.

G. Rinkevičius tikino, jog juos su maestro siejo daugybė meninių įvykių. Tačiau pirmasis, nepamirštamas jaunojo dirigento ir S. Sondeckio susitikimas įvyko dar 1983 metais. Anuomet vos 23-ejų G. Rinkevičiaus dalyvavo penktajame sąjunginiame dirigentų konkurse Maskvoje. Maestro S. Sondeckis buvo vienas iš konkurso komisijos narių.

„Konkurse buvau vienintelis Lietuvos atstovas ir, turbūt, vienintelis, kuris laimėjo tą konkursą. Maestro nuoširdžiai padėjo man, jaunam žmogui. Nuo to ir prasidėjo mūsų bendravimas.

Jis buvo ne tik be galo geras vadovas bei dirigentas, bet ir diplomatas. Jis sugebėjo atkreipti kitų žiuri narių dėmesį į mane – jauną dirigentą iš Lietuvos“, – pasakojo G. Rinkevičius.

Dirigentas prisimena, jog dar visai neseniai – gruodžio mėnesį – S. Sondeckis dalyvavo koncerte, kuriame dirigavo G. Rinkevičius bei grojo garsusis trimitininkas Sergejus Nakariakovas.

„Regis, visai neseniai mes visi – kartu su maestro ir jo žmona bei solistu Nakariakovu – kalbėjomės apie muzikinę Lietuvos ir Europos kultūrą...“ – sakė dirigentas.

G. Rinkevičius atviras – kai klojo pamatus savo karjerai, maestro buvo vienas iš tų žmonių, kurie jam išreiškė besąlygišką ir nuoširdų palaikymą.

„Muzikiniame pasaulyje būna visokių dalykų... Jis tapo mano, jauno dirigento, globėju. Už tai jam visą gyvenimą lieku dėkingas“, – tikino G. Rinkevičius.

Per 50 metų kūrybinį laikotarpį profesorius S.Sondeckis dirigavo daugiau kaip 3 tūkst. koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje.

S.Sondeckis gimė 1928 metų spalio 11 dieną Šiauliuose. 1948-1952 metais jis studijavo smuiką Lietuvos konservatorijoje pas profesorių Aleksandrą Livontą. Smuiko studijas tęsė Maskvos konservatorijoje, kartu pas Igorį Markevičių studijavo dirigavimą.

Kaip dirigentas S.Sondeckis pradėjo dirbti 1955 metais. Iš pradžių jis vadovavo M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. Mokyklos orkestro didžiausias laimėjimas – 1976 metų Herberto von Karajano jaunųjų orkestrų konkurse Berlyne gautas aukso medalis. 1960 metais maestro subūrė Lietuvos kamerinį orkestrą, su kuriuo koncertavo daugelyje pasaulio šalių ir vadovavo jam iki uždarymo 2004 metais. Jis taip pat yra vadovavęs Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) valstybinio Ermitažo orkestrui, Lietuvos Baltijos kameriniam orkestrui, dirigavęs kameriniam orkestrui „Maskvos virtuozai“.

Profesorius yra apdovanotas Gedimino 5–ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais, Šv. Kazimiero ordino Garbės medaliu, 1998 metais apdovanotas Vyriausybės premija, 1999 metais – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2000 metais paskelbtas Šiaulių miesto garbės piliečiu, 2002 metais S.Sondeckiui įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, Estijos Marijos žemės kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas, 2003 metais – pirmos klasės Austrijos garbės kryžius.

S.Sondeckio vardas suteiktas Šiaulių menų gimnazijai (buvusiai Šiaulių konservatorijai).