V.Nasvytis yra apdovanotas Valstybės premija, Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Architektūros riterio apdovanojimu bei LDK Didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu.

Svarbiausi brolių Nasvyčių projektai:

Jų kūrybos pradžia sutapo su reikšmingu Lietuvos architektūros stilistikos kaitos ir lūžio laikotarpiu. Garsusis restoranas „Neringa“, centrinis paštas, viešbutis „Lietuva“, Seimo rūmai, Nepriklausomybės aikštė, Naujųjų Apaštalų bažnyčia, Baltasis tiltas su kavine ir rekreacine zona, Karaliaus Mindaugo paminklas, Vilniaus miesto centro detalaus planavimo ir užstatymo projekto galutinis variantas, meninis dainų švenčių apipavidalinimas – tai tik keli šių architektų projektuoti ir iki šiol vilniečių ir miesto svečių akis džiuginantys statiniai.

A. ir V. Nasvyčiai baigė mokslus Vilniaus valstybiniame dailės institute. Dar studijų metais jie pradėjo dirbti Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljone Maskvoje. Greta projektuotojų veiklos jie dirba ir pedagoginį darbą. Vienas ryškiausių brolių statinių – centrinio pašto rekonstrukcija, kur pirmą kartą buvo panaudotas aliuminio rėmas, salės interjere atvirai eksponuojamas metalinis perdangų karkasas. Mintis architektūrinę kalbą paįvairinti naujausiomis medžiagomis neišblėso ir vėliau. Savitas sovietmečio medžiaginių galimybių rezultatas – vadinamojo artbetono naudojimas buities rūmuose, viešbutyje „Lietuva“, tuometiniame Aukščiausiosios tarybos pastate.

Jų nuopelnai Lietuvos architektūrai ir jos kultūrai įvertinti įvairiomis premijomis ir vardais, Algimantas apdovanotas kaip nusipelnęs statybininkas 1965 m.; 1970 m. – Lietuvos valstybinė premija; 1982 m. – liaudies architekto vardas; 1969, 1976 m. – TSRS Ministrų Tarybos premijos; 1982 m. – TSRS valstybinė premija; 1991 m. – Olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo prizas; 1998 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas ir Architektūros Riterio ordinas; 2000 m. – Lietuvos Nepriklausomybės medalis; 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija; 2007 m. – Šv. Kristoforas. Vytautas 1970 m. – gavo Lietuvos valstybinę premiją ir nusipelnusio meno veikėjo vardą; 1983 m. buvo išrinktas kaip – liaudies architekto vardas ir pelnė SSRS valstybinę premiją; 1998 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinaą ir Architektūros Riterio ordinaą; 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premiją.

Valstybės vadovai reiškia užuojautą dėl garsus architekto Vytauto Nasvyčio mirties

Valstybės vadovai Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius reiškia užuojautą dėl žymaus architekto Vytauto Nasvyčio mirties.

"Kūrybinis V. Nasvyčio palikimas kuria modernios Lietuvos architektūrinį veidą. V. Nasvyčio projektuose ypač svarbus buvo žmogus - net ir priespaudos metais jo suprojektuotose erdvėse jautėsi laisvės dvasia", - rašoma Prezidentės užuojautoje.

Dėl šios netekties šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą V. Nasvyčio šeimai, artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams.

„Architektas savo kūrybingą ranką pridėjo prie svarbių Lietuvos valstybinių ir visuomeninių pastatų - Lietuvos Respublikos Seimo, Vilniaus „Neringos" kavinės ir „Lietuvos" viešbučio, Vilkaviškio katedros. Jo darbas 2003 metais buvo įvertintas ir Vyriausybės meno premija. Vytautas Nasvytis kartu su bendražygiais sukūrė originalią Lietuvos architektūros mokyklą ir tas įnašas į urbanistiką niekada nebus pamirštas", - sakoma Ministro Pirmininko užuojautoje.

Svarbesnieji Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektai:

1. Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljono interjeras ir ekspozicija. Maskva, 1952–1954. A. Nasvytis, V. Nasvytis (su S. Ramuniu). 1955–1956 A. Nasvytis dirbo parodos vyriausiuoju dailininku.

2. Ministrų Tarybos pirmininko priimamojo interjeras. 1956. A. Nasvytis, V. Nasvytis (su S. Ramuniu).

3. Kavinės „Neringa“ interjeras. Vilnius, 1959 (projektavimas 1956–1958). A. Nasvytis, V. Nasvytis.

4. Viešbučio „Neringa“ rekonstrukcija. Vilnius, 1959–1960. A. Nasvytis, V. Nasvytis.

5. Universalių baldų kompleksas mažagabaritiniam butui. 1961. A. Nasvytis, V. Nasvytis. Tarptautinės taikomosios dailės parodos Maskvoje aukso medalis.

6. Vilniaus miesto centro rekonstrukcijos konkursas. 1964. A. Nasvytis (su V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku). II premija (I neskirta).

7. Meninis dainų švenčių apipavidalinimas. A. ir V. Nasvyčiai 1965, 1970, 1975, 1980, 1985, 1990 m. – švenčių vyriausieji dailininkai.

8. Visuomeninio prekybos centro dešiniajame Neries krante suplanavimo ir užstatymo projektas. Vilnius, 1966–1967. A. Nasvytis (su V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku).

9. Centrinis paštas. Vilnius, rekonstrukcija 1969, projektas 1965–1969). A. Nasvytis, V. Nasvytis.

10. Rašytojos Žemaitės paminklo Gedimino pr. skvere architektūrinė dalis. Vilnius, 1970. A. Nasvytis, V. Nasvytis, skulpt. P. Aleksandravičius.

11. Vilniaus miesto centro detalaus planavimo ir užstatymo projekto galutinis variantas. 1972–1973. V. E. Čekanauskas, A. Nasvytis (dalyvaujant A. Aleknai, E. Stasiuliui, L. Plumpai).

12. Vilniaus centro architektūrinės erdvinės kompozicijos bei silueto formavimo siūlymai. 1974. A. Nasvytis.

13. Buities tarnybų kompleksas dešiniajame Neries krante. Vilnius, 1976. A. Nasvytis (su A. Samukiene).

14. Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras (dab. Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Vilnius, 1981 (projektavimas 1966–1969, statyba nuo 1974). A. Nasvytis, V. Nasvytis.

15. Lietuvos valstybinio dailės instituto (dab. VDA) naujas korpusas. Vilnius, 1981 (projektas nuo 1974). V. Nasvytis (su V. Brėdikiu, V. Mikučianiu).

16. Aukščiausiosios Tarybos (dab. Seimo) rūmai. Vilnius, 1981 (projekto konkursas 1970, statyba nuo 1976). A. Nasvytis, V. Nasvytis (su R. Stasėnu).

17. Viešbutis „Lietuva“. Vilnius, 1983 (projektavimas 1965, statyba pradėta 1966). A. Nasvytis, V. Nasvytis.

18. Vilniaus miesto centrinio stadiono konkursas. I premija. 1984 (statyba pradėta 1989, bet nutrūkus finansavimui sustojo, 2006 projektas atnaujintas). A. Nasvytis (su A. Guču, R. Krištopavičiumi, J. Rusteika, R. Stasėnu).

19. Dab. Nepriklausomybės aikštė, kartu kairiojo Neries kranto vakarinės dalies planavimo projektas. Vilnius, 1984. A. Nasvytis.

20. Altorius Vingio parke Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje. Vilnius, 1993. V. Nasvytis (su J. Balkevičium).

21. Naujųjų Apaštalų bažnyčia. Vilnius, 1994. V. Nasvytis (su M. Šaliamoru).

22. Baltasis tiltas su kavine. Vilnius, 1995. A. Nasvytis (su J. Fišeriu).

23. AB „Vilniaus bankas“ interjero rekonstrukcija. Vilnius, 1996. A. Nasvytis (su A. Buču).

24. Visuomeninio komercinio centro dešiniajame Neries krante užstatymo ir silueto formavimo analizė su pasiūlymais. Vilnius, 1998. A. Nasvytis.

25. Nacionalinio kultūros centro ant Taurakalnio konceptualūs projekto siūlymai. Vilnius, 1999. A. Nasvytis.

26. Vilniaus miesto centro Naujamiesčio šiaurinės dalies raidos programa. 1999. A. Nasvytis (su R. Druskiene, R. Pakalniu).

27. Rekreacinės teritorijos prie Baltojo tilto detalus planavimo projektas. Vilnius, 2001. A. Nasvytis (su I. Alistratovaite).

28. Karaliaus Mindaugo paminklas. Vilnius, 2003. A. Nasvytis (su R. Krištopavičium. I. Alistratovaite), skulpt. R. Midvikis.

29. „Vilniaus“ viešbučio Gedimino pr. 20 rekonstrukcija-plėtra pritaikius komercinei ir gyvenamajai funkcijai. Vilnius, 2004. A. Nasvytis.

30. Daugiabutis gyvenamasis namas Jakšto ir Kaštonų gatvių sankirtoje. Vilnius, 2006. A. Nasvytis (su J. Alistratovaite, O. Kiznyte)