Kauno Prezidentūra, kurioje tarpukariu dirbo Lietuvos prezidentai, tapusi M.K.Čiurlionio dailės muziejaus filialu turės ypatingą statusą, strateginius jos veiklos klausimus svarstys tarybą, į kurią savo atstovus deleguos prezidentas, Kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos muziejų asociacija.

Anot pranešimo, istorinė prezidentūra savo veikloje sieks atspindėti valstybės raidos tendencijas, jos vaidmenį okupacijos laikotarpiais, įprasminti dabarties Lietuvą ir prezidento instituciją kaip natūralią tąsą įvairiose istorinėse situacijose.

Šioje istorinėje - kultūrinėje erdvėje bus rengiamos konferencijos, koncertai, diskusijos, susitikimai, paskaitos, bus ruošiamos gyvosios istorijos ir pilietiškumo programos patiems mažiausiems lankytojams, jaunimui.

Antradienį istorinės institucijos perdavimo proga M.K.Čiurlionio dailės muziejus pristatys parodą "Sugrįžtančios relikvijos" - į istorinį pastatą iš muziejaus fondų sugrįš daiktai, tiesiogiai susiję su prezidento institucija.

Čia bus eksponuojami reprezentaciniai portretai, valstybės apdovanojimų kolekcija, meno kūriniai, puošę Prezidentūros interjerus, dovanos prezidentui, išlikę autentiški baldai, istorinės nuotraukos, fiksuojančios prezidento tarptautinę, visuomeninę veiklą, jo asmeninio gyvenimo fragmentus. Atskira salė bus skirta visuomeninių organizacijų, kurias rėmė prezidento institucija, pristatymui.

Parodą papildo asmeniniai prezidentų, daugiausiai Antano Smetonos šeimos relikvijos, indai, stalo įrankiai, taip pat prezidento Kazio Griniaus ir jo žmonos surinkta itin vertinga liaudies tekstilės kolekcija.

Prezidentūros tradicijas, kasdienines detales iliustruoja išlikusios svečių knygos, netgi dokumentai apie asmenines išlaidas ir vaišes, kuriomis buvo pagerbiami Prezidentūros svečiai.

Minint Valstybės dieną, visi turės galimybę apžiūrėti rūmus ir susipažinti su paroda nemokamai. Lankytojams sodelyje koncertuos Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras, Priėmimo salėje bus demonstruojami autentiški filmuoti kadrai iš tarpukario Lietuvos gyvenimo.

Istorinė Prezidentūra veiks visomis dienomis, išskyrus pirmadienius.

Šiemet, kaip ir pernai, Kauno Prezidentūrai išlaikyti turėtų būti skirta 280 tūkst. litų.

Po šešerių metų rekonstrukcijos Prezidentūra duris atvėrė 2003 metais. Čia veikia 7 ekspozicijų salės, atspindinčios 20 amžiaus pradžios tautinio atgimimo ir Lietuvos valstybingumo istoriją, atkurtas prezidento darbo kabinetas.

Pernai tuometinio laikinojo prezidento Artūro Paulausko sudaryta darbo grupė buvo parengusi koncepciją, kuri numatė, kad Kauno Prezidentūroje pagal specialų grafiką galės dirbti šalies vadovas bei komanda, priiminėjami oficialūs svečiai ir diplomatai, įgyvendinamos įvairios reprezentacinės programos. Tačiau realiai šis dokumentas įgyvendintas nebuvo, nors nuo praėjusių metų birželio Kauno Prezidentūra buvo perduota prezidento institucijos žinion.

Iki tol tarpukario Lietuvos prezidento rūmai priklausė tada Kultūros ministerijai pavaldžiam Vytauto Didžiojo karo muziejui.

Sovietų okupacijos metais buvusioje Prezidentūroje veikė Pionierių rūmai, vėliau - Mokytojų namai.