– Kaip dažniausiai klausotės muzikos?
– Savaime suprantama, būtų maloniausia atsisėsti ir pasiklausyti nuostabių įrašų plokštelėse, tačiau dėl įtempto tvarkaraščio muzikos klausausi per „iTunes“ programėlę.
– Koks buvo pirmasis įrašas, kurį nusipirkote?
– Pirmąjį įrašą nusipirkau iš santaupų, kai buvau penkerių. Tai buvo garsaus lietuvių Keistuolių teatro atlikta dainuojamosios pasakos „Geltonų plytų kelias“ su dialogais versija. Žinojau kiekvieną žodį ir garsą. Pasileisdavau įrašą, atsidarydavau langus ir dainuodavau iš visos širdies. Kalbant atvirai, visada įsivaizduodavau, kad už tų langų lauke yra klausytojų.
–Koks yra naujausias jūsų įsigytas muzikos įrašas?
– Jei galėtumėte šešis mėnesius nemokamai mokytis groti nauju instrumentu, kurį pasirinktumėte?
–Norėčiau išmokti groti lietuvių liaudies instrumentu, kuris vadinasi skrabalai. Jau įsivaizduoju, kaip tai būtų smagu!
–Ar plojimas tarp kurinio dalių yra priimtinas?
– Jei publika ploja, tai reiškia, kad jai patinka. Pavyzdžiui, džiaze po solo pasirodymo žmonės ploja ir niekas nieko blogo tame neįžvelgia.
–Koks gyvosios muzikos pasirodymas būnant žiūrovų salėje jums įsiminė labiausiai?
– Turbūt tas, kai atsitiktinai buvau pasodinta visai šalia mano būsimo vyro. Mes klausėmės G. Verdi „Requiem“ ir tyliai rašinėjome vienas kitam žinutes. Savaime suprantama, kad apie muziką!
– Suteikiame jums galimybę pasinaudoti laiko mašina: į kurį periodą ar momentą muzikos istorijoje nukeliautumėte ir kodėl?
– Nenorėčiau nukeliauti į kitą laikotarpį, nes galiu nepanorėti sugrįžti. Tikiu dabartiniu muzikos laikotarpiu.
– Ar jums patinka miuziklai? Gal turite mėgstamiausią?
– Kartais taip. Mėgtamiausias – Riccardo Cocciante „Notre Dame de Paris“. Patinka istorija ir melodijos. Šio miuziklo veikėjai išskirtiniai, o muzika aiškiai kalba. Kompozitorius ir libreto autorius atliko didelį darbą suteikdami naują gyvenimą Victoro Hugo romanui muzikiniu formatu.
– Koks, jūsų nuomone, geriausias muzikinis kūrinys, parašytas per pastaruosius 50 metų?
– Dievinu Arvo Parto muziką. Man jo muzika amžina. Jei turėčiau pasirinkti vieną kūrinį, tai būtų „Spiegel im Spiegel“.
– Su kokiu neklasikinės muzikos atlikėju norėtumėte dirbti?
– Bijau, kad mano mėgstamiausiųjų jau nebėra tarp gyvųjų. Mielai būčiau norėjusi dirbti su Deanu Martinu.
– Ką dainuojate duše?
– Neatskleisiu šios paslapties.
– Vėlu, išgėrėte kelis bokalus alaus, esate karaokė bare. Ką rinksitės dainuoti?
– Manau, kad smagu nueiti į karaokės barą su draugais, taigi dainuosiu bet ką, ko jie manęs paprašys. Dažniausias pasirinkimas – Mariah Carey „Hero“.
