Tamsūs akiniai - ypatingas Dalios aksesuaras. Puiki maskuotė nuo smalsių žvilgsnių. Aktorė nuplevėsuos, nustraksės gatve - nepažinsi, neįtarsi, kad vakarais publika jai negaili plojimų.

Geras aktorius - geras chameleonas. Štai Dalia pritūpusi ant suoliuko netoli Nacionalinio dramos teatro - tarsi studenčiukė. Bet vakare įvyks didingas virsmas - į sceną žengs ta pati "studenčiukė", tapusi iškilia valdove ir parodys nepaprastą vaidybos jėgą.

Apie Dalią-Elzbietą pernai Vaitkaus pastatytoje Friedricho Schillerio "Marijoje Stiuart" netruko nuvilnyti gandas, esą šiuo vaidmeniu Michelevičiūtė žengia į tą mūsų teatro istorijos puslapį, kuriame įrašyta Monikos Mironaitės Nora, Rūtos Staliliūnaitės Barbora Radvilaitė. Bet ne kritikių ir kritikų ištarmės labiausiai suvirpina aktorės širdį.

Viename vakarėlyje apsaugininkas, su kuriuo ji stabtelėjo pašnekučiuoti, prisipažino: "Žinokit, jūsų Elzbietos finalinės scenos man išliks visam gyvenimui".

"O man nuo to prisipažinimo šiurpuliai perėjo", - tai Dalios įspūdis.

Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"