Istorikai pasidalins savo įžvalgomis apie „Madagaskarą“, papasakos įdomių ir negirdėtų faktų apie istorinius veikėjų portretus, užduos aštrių provokuojančių klausimų spektaklio kūrėjams.

Madagaskaras – tai vienas lankomiausių VMT spektaklių, kurio premjera įvyko dar rekonstruojamo Vilniaus mažojo teatro fojė 2004 m. Per vienuolika metų į „Madagaskarą“ teatras pardavė daugiau kaip 50 tūkstančių bilietų ir uždirbo daugiau kaip du milijonus litų (640 tūkst. eurų). Spektaklis buvo parodytas ne tik įvairiuose Lietuvos miestuose, bet ir Latvijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Serbijoje, Rusijoje, Lenkijoje.

„Madagaskaras“ kalba apie Lietuvą kaip fenomeną, gvildena lietuvio požiūrį į save ir pasaulį. Intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos, meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką XX a. pradžios kalbą. Spektaklyje pasakojama apie unikalią asmenybę – geografą, keliautoją, visuomenės veikėją Kazį Pakštą (spektaklyje – K. Pokštą). Jis kadais sugalvojo perkelti Lietuvą į Madagaskarą ir sukurti ten atsarginę tėvynę. „Madagaskaro tema – neišsenkanti. Ji šiandien itin aktuali, jaudinanti, atspindinti politinę situaciją, socialinius santykius. Kur mes beatvažiuotume, ten kuriam Lietuvą – šiltesnį, laisvesnį kraštą. Siekiam ją apsaugoti nuo pavojų iš rytų ir vakarų, trokštam savam kraštui ramybės, užtikrintumo“, – sako spektaklio režisierius.

„Madagaskare“ išrutuliota savita garso filosofija: viskas praeina, išnyksta, užsimiršta, tik garsas yra amžinas. Spektaklį lydi jūros ošimas, rėksmingas kaimiečių giedojimas, tylus varpelių skambėjimas, gaili „Karvelėlio“ melodija ir tylos pauzės, kuriose susitinka esamasis ir būtasis laikas.

Nuo spektaklio premjeros 2004m. praėjo vienuolika metų. Per šį laikotarpį pasikeitė vaidinančių aktorių sudėtis, tačiau du aktoriai vaidina visus vienuolika metų: tai Valda Bičkutė (Milė, Vinco Mykolaičio Putino žmona) ir Mantas Vaitiekūnas (diplomatas Oskaras Milašius).

Valda Bičkutė spektaklyje "Madagaskaras"
Foto: Organizatorių nuotr.

Jubiliejiniame spektaklyje be minėtų aktorių taip pat vaidins Jūratė Brogaitė, Almantas Šinkūnas, Tomas Rinkūnas, Indrė Patkauskaitė, Agnė Kiškytė, Agnė Šataitė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Balys Latėnas, Tomas Kliukas.

„Madagaskaras“ per savo gyvavimo metus pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą: už Kazimiero Pokšto ir Salės vaidmenis aktoriai R.Cicėnas ir G.Latvėnaitė buvo nominuoti „Auksiniam scenos kryžiui“ (2004). Kultūros ministerija yra skyrusi premiją „Madagaskaro“ režisieriui R.Tuminui už geriausią 2004-2005 sezono lietuvių dramaturgijos pastatymą (2005m.). XV tarptautiniame teatro festivalyje „Kontakt 05“ Torūnėje už spektaklį „Madagaskaras“ teatras apdovanotas antrąja festivalio premija, o R.Tuminas įvertintas kaip geriausias festivalio režisierius. Minėtame festivalyje geriausia aktore pripažinta Gintarė Latvėnaitė (2005 m.). Serbijoje „Madagaskaras“ pripažintas geriausiu „Sterijino Pozorje“ festivalio užsienio programos spektakliu (2007 m.). Sankt Peterburge „Madagaskaras“ pripažintas geriausiu didžiosios scenos IX tarptautinio teatro festivalio „Raduga“ spektakliu (2008 m.).

Artimiausiu metu „Madagaskarą“ pamatyti galima spalio 11, 14 d. ir lapkričio 28d.

Įdomūs faktai:

- Madagaskaras – ne tik ketvirta didžiausia pasaulio sala, esanti Indijos vandenyne, bet ir vieno Lietuvos kaimo pavadinimas. Madagaskaro kaimą (Zarasų rajone) ir Kazimiero Pakšto gimtinę buvusiame Alinaukos vienkiemyje skyrė maždaug 20 kilometrų.

- Madagaskaro kaimas garsus tuo, kad 1884 m. ten gimė Mečislovas Reinys: pedagogas, profesorius , arkivyskupas, garsus teologijos ir filosofijos profesorius, diplomatas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, SSRS politinis kalinys, kankinys. Jis buvo eruditas, mokėjo aštuonias kalbas, studijavo Belgijos, Strasbūro universitetuose.

- K.Pakštas išgarsėjo kaip naujų, originalių idėjų ir sumanymų autorius. Suvokdamas Lietuvos geopolitinės padėties pavojingumą, jau 1928 metais iškėlė būtinumą susirūpinti kultūrinio tautos gyvenimo plėtra, pasirengimu tautos gyvastingumo pavojams. Jis buvo įsitikinęs: kuo tauta kultūringesnė, tuo jai mažesnis pavojus būti pavergtai ar net sunaikintai. Jis iškėlė pašaipiai vertintą ir vertinamą „atsarginės Lietuvos“ idėją, t.y. planingai kolonizuoti Angolą. Tiesa, ši jo idėja rado atgarsį tarp Pirmojo pasaulinio lietuvių kongreso dalyvių. Kongresas net priėmė specialią rezoliuciją, kurioje buvo siūloma neatidėliotinai pradėti tinkamos vietos nedidelei lietuvių kolonijai paiešką ir tyrimą. Tik teorinio valdžios viršūnių pritarimo susilaukė K.Pakšto raginimas 1939 metais rengtis Lietuvos okupacijai, perkeliant į užsienį aukso valiutos atsargas, meno, bibliotekų vertybes ir kt. (Šaltinis : http://www.lgd.lt).

- Nuo 1998 m. labiausiai geografijos mokslui nusipelnę asmenys apdovanojami Lietuvos geografų draugijos įsteigtu K. Pakšto medaliu.