Parodoje buvo eksponuojami dar niekam nematyti autorius kūriniai, miniatiūriniai darbai, freskos medžio drėvėse, maketai.
Pirmieji autoriaus tapybos darbai buvo sukurti dar mokantis dailės mokykloje. Ten buvo nutapytas portretas, kuris vienu metu buvo dingęs, vėliau atsirado, tačiau niekam parodytas taip ir nebuvo. „Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad darbai yra sukurti skirtingų autorių.“,– parodos atidarymo metu pasakojo G. Umbrasas.
Psichologizuoti, realistine tapybos maniera, ryškiu koloritu atlikti kūriniai neseniai eksponuoti Venecijoje (Italija), Venecijos bienalės metu vykstančio tarptautinio festivalio „Self“ rengiamoje šiuolaikinės fotografijos, video meno, instaliacijos, tapybos ir performanso meno parodoje „Self Memories – The contemporary sense of awareness“.
„Kažkada viešėdamas Italijoje į Venecijos kanalą įmečiau lyrą. Sugalvojau norą – kažkada čia surengti parodą. Šiemet, mano darbai buvo eksponuojami Venecijos bienalėje“, pasakojo G. Umbrasas.
Kiekvienas darbas – autoriaus gyvenimo dalis: „Brangiausio kūrinio išsirinkti nėgalėčiau, tai būtų tas pats kaip klausti motinos: kuris vaikas jai mielesnis“,– sakė jis.
Žymiausi autoriaus darbai – „Meilės krantai“ ir „Stebuklas“.
„Meilės krantai“ idėja gimė vaikštant Vilnelės krantais ir galvojant apie toli gyvenančius artimus žmones“,– kalbėjo menininkas.
Vėliau, suradus bendraminčių ir gavus finansavimą, jo sumanymas realizavosi Neries pakrantėje.
„Kai kūriau „Stebuklą“ norėjau sukurti kažką kas nepamatuojama vagomis, tonomis ar metrais.
Tuo metu buvo įsibėgėjusi privatizacija: matuojami istoriniai objektai, privatizuojama žemė ir dangus. Tada susimąsčiau: „ Ko negalima išmatuoti? Humoro arba stebuklo“. Tuomet ir sukūriau „Stebuklą“. Tik vėliau sužinojau, kad žmonės Katedros aikštėje stoja ant mano mozaikinės plytelės, galvoja norus. Pradėjau girdėti istorijas, kad norai svajotojams išsipildo. Tai – ne mano kūrinys, aš tik sukūriau plytelę, o žmonės ją įprasmino“,– mintimis dalinosi kūrėjas.
