Gitenis Umbrasas daugelį metų kuria įvairias, nedidelio mastelio skulptūrines kompozicijas iš akmens ir medžio. Šiai kūrinių grupei priklauso parodoje pristatomi „Monumentaliukai“. Skulptūrėlių ciklo pavadinimas kilo sujungus du kūriniams būdingus elementus – akmenį, kaip monumentaliosios dailės vieną iš pagrindinių medžiagų, bei mažą darbų dydį. Iš Lietuvos pajūryje rastų, bangų nugludintų, akmenų sukurtos abstrahuotų formų, dažnai antropomorfinių, zoomorfinių figūrų pavidalus įgavusios kompozicijos. Darbai atskleidžia autoriui būdingą mėgavimąsį skulptūrinių tūrių konstravimo procesu bei lengvai ironišką požiūrį į monumento, memorialinę paskirtį turinčio architektūrinio arba skulptūrinio paminklo, reikšmę ir prasmę.

Antroje parodos dalyje autorius pristatys savo ankstyvuosius tapybos darbus bei kitus „miniatiūrinės monumentalistkos“ kūrinius. 8 deš. antroje pusėje ir vėlesniais laikotarpiais tapyti Gitenio Umbraso autoportretai supažindina su šio menininko kūrybos pradžia bei pirmaisias meniniais ieškojimais. Psichologizuoti, realistine tapybos maniera, ryškiu koloritu atlikti kūriniai neseniai eksponuoti Venecijoje (Italija), Venecijos bienalės metu vykstančio tarptautinio festivalio „Self“ rengiamoje šiuolaikinės fotografijos, video meno, instaliacijos, tapybos ir performanso meno parodoje „Self Memories – The contemporary sense of awareness“.

Gitenis Umbrasas (1961) baigė freskos mozaikos studijas Lietuvos dailės institute (1988). Menininkas yra VDA Kauno fakulteto vizualiųjų menų katedros vedėjas bei dėsto VGTU architektūrinės inžinerijos katedroje. 2009 metais buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle „Už mažus ir didelius Vilniaus stebuklus“. Dalis parodoje pristatomų „Monumentaliukų“ praeitais metais rodyti šiuolaikinio meno kvadrienalėje 2014 „Dailė ant vėliavos stiebo”. Menininkas yra iniciavęs ne vieną originalų meninį projektą, yra sukūręs skraidančios tapybos (aitvarų) objektų, bei buv. Sereikiškių parko medžių drėvėse tapė miniatiūrines freskas. Be jau minėtų kūrinių Vilniuje, Gitenio Umbraso autoryste pažymėti tokie darbai kaip: ant KGB būstinės (Gedimino pr. 40, Vilnius) cokolio iškalti nužudytųjų kovotojų už Lietuvos laisvę vardai ir gyvenimo datos (2000), meilę simbolizuojanti obuoliuko plytelė Vilniaus S. Moniuškos skvere (2007), „Čiulbantis kryžius“ (2000) (Latvių g., Vilnius) bei Tuskulėnų rimties parko skliauto mozaika „Trejybė“ (2009).

Paroda galerijoje veiks iki spalio 4 dienos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)