„Jo efektingus peizažus su jūros, kalnų, saulėlydžio, audros motyvais bene labiausiai mėgo Vilniaus publika, jis buvo perkamiausias miesto tapytojas. Vilniaus dailės draugijos parodoje 1912 m. jo darbų nupirkta net už 769 rublius, anais laikais didžiulę sumą“, – taip menotyrininkė Laima Laučkaitė–Surgailienė rašo apie amžiaus pradžios Vilniuje gyvenusį švedų kilmės menininką Jalmarą Hansoną. Monumentalų, jautriai ištapytą jo „Krymo vaizdą“ bus galima įsigyti XXXVIII Vilniaus aukcione.
Tai ne vienintelis kolekcinis darbas šiame aukcione. Jame bus pasiūlyti ir Petro Kalpoko 1907 m. „Peizažas su čiurlenančiu upeliu“ – ankstyva Kalpoko drobė su jam itin būdingu motyvu, šiuo atveju pavaizduotu pavasario atmosferoje.
Aukciono katalogas
Aukcione bus galima įsigyti ir Antano Žmuidzinavičiaus, Kazio Šimonio, Jono Mackevičiaus, Leonardo Kazoko, Adomo Galdiko, Jono Buračo ir kitų Lietuvos dailės klasikų kūrinių.
Atskiroje rubrikoje pristatoma tarpukario Vilniaus dailė – Stepono Batoro Universiteto Dailės fakulteto profesūros ir studentų darbai: ankstyvas Tymono Niesiolovskio natiurmortas, taip pat neoklasicistinė Kozmos Čurylos drobė.
Išsamiai pristatoma lietuvių išeivijos menininko Albino Elskaus kūryba. Pirmą kartą pristatomas vienos žymiausių išeivijos keramikių Eleonoros Marčiulionienės kūrybos pavyzdys. Aukcione apskritai nemažai dėmesio skiriama išeivijos autoriams: siūlomi Prano Gailiaus, Alfonso Dargio, Viktoro Petravičiaus, Kazimiero Žoromskio, Romo Viesulo darbai.
Gausi ir grafikos skiltis. Tarp raritetų – Antano Kučo visas iliustracijų ciklas Aišbės knygai „Brička“.
Litvakų dailės rubrikoje minėtinas pirmą kartą aukcione pristatomas Faïbich-Schraga Zarfinas, gimęs (kaip ir Chaimas Sutinas) Smilovičiuose (Baltarusijoje) ir mokęsis Vilniaus piešimo mokykloje.
Religinės dailės rubrikos puošmena – 1957 m. Vytauto Igno drobė „Natiurmortas su Rūpintojėliu“. Fotografijos rubrikoje karaliauja vintažinės Antano Sutkaus nuotraukos.
Tarp aukciono raritetų minėtinas 1590 m. Mikalojaus Flensburgiečio vario raižinys „Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas“ – vienas ankstyviausių lietuviškos portretistikos pavyzdžių.
Vilniečius turėtų sudominti trys Bartolomėjaus Loverno (Lauvergne) litografijos, vaizduojančios skirtingas Vilniaus panoramas (atspaustos Paryžiuje apie 1850 m.)
Knygų skiltyje susidomėjimą žadina Motiejaus Valančiaus „Kantičkos“ (1863). Aukcione taipogi yra nedidelė rubrika, skirta Dariui ir Girėnui, rasime ir medalių bei kitokių įdomybių.
