Pasak Lietuvos projekto Venecijos bienalėje komisarų Liutauro Pšibilskio ir Lolitos Jablonskienės, šiais metais mūsų šalies nacionalinis paviljonas įrengtas strategiškai geroje ir lengvai pasiekiamoje Venecijos vietoje - "Liudotekoje" (Ludoteca), kurios pavadinimas lietuviškai reiškia žaidimų kambarį.
Lietuvos erdvė - pakeliui į Venecijos sodus (Giardini), kuriuose įsikūrę per 30 įvairių šalių nacionalinių paviljonų. Dar 42 šalių paviljonai veikia kituose miesto pastatuose.
"Lietuvos paviljone yra keturios erdvės, kurias galima užtamsinti ir demonstruoti videoinstaliacijas arba filmus. Instaliacijoje "Videodienoraščiai" per aštuonis monitorius rodomi epizodai iš J. Meko gyvenimo. Taip pat keletas filmų, lyg kokioje mokslo laboratorijoje, demonstruojami daugelyje monitorių ant vienos sienos. Kitose salėse pristatomos šešios J. Meko filmų programos - kiekvieną dieną vis kita, taip pat - įvairių autorių filmai apie menininką", - sakė L. Pšibilskis.
Specialiai bienalei išleista knyga "Pokalbiai, laiškai, įvairūs darbai ir kt.", kurioje publikuojami interviu su J. Meku. Čia taip pat daug retos, anksčiau niekur neskelbtos fotomedžiagos. Pavyzdžiui, seniausia J. Meko daryta nuotrauka, kurioje būsimasis menininkas 1930 metais užfiksavo savo mamą, tėvą ir ožką. Kitose nuotraukose galima pamatyti ir pasaulio meno garsenybių.
51-ojoje Venecijos bienalėje pirmą kartą pristatomos Afganistanas, Baltarusija, Albanija, Vidurinės Azijos valstybės, kitos šalys.
Kas dvejus metus rengiamame meno forume Lietuva dalyvauja ketvirtą kartą. Nuo 1999-ųjų šioje pasaulinės svarbos šiuolaikinio meno parodoje pristatyti lietuvių menininkai Eglė Rakauskaitė, Mindaugas Navakas, Deimantas Narkevičius, Svajonė ir Paulius Stanikai.
Venecijoje pristatomą J. Meko darbų parodą ateinančių metų pradžioje numatoma surengti ir Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre.