2014-ųjų pavasarį istoriniu arklių pašto keliu „Sankt PeterburgasKaunas – Varšuva“ vėl riedėjo karietos. Jas iš Rusijos ir Latvijos pasienyje esančio Nesteri miestelio tris gegužės savaites pasikeisdami traukė 10 stambiųjų žemaitukų veislės žirgų. Pagal senovinius modelius pagamintas pusantros tonos ir toną sveriančias keturkinkę ir dvikinkę pašto karietas, įveikusias 800 kilometrų, lydėjo 16 žmonių.

Viso Rusiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją jungiančio XIX a. moderniausio Europos pašto trakto ilgis - 1250 kilometrų. Beveik 180 metų siekianti jo istorija sieja daug Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių. Nuo 1836 m. atvėręs carinei Rusijai duris į Vakarus, šis kelias tapo strategine, politine, ekonomine bei kultūrine gysla, šalia kurios augo miestai, vystėsi prekyba, ja migravo žmonės bei naujos idėjos.

Žygis „Pašto keliu“ - jau trečiasis ilgo nuotolio istorinis - kultūrinis - edukacinis žygis žemaitukais „Klajūnų klubo“ istorijoje. Pirmosios dvi - Vytauto keliu į Juodąją jūrą ir Barboros Radvilaitės keliu į Krokuvą paliko gilius pėdsakus visuomenės atmintyje. 

Šiuo žygiu buvo siekiama atkreipti dėmesį ir į Lietuvos gyvąjį paveldą – žemaitukus. Svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius menanti ir viena seniausių Europoje žirgų veislių nyksta, todėl raginama sugrąžinti žemaitukams užtarnautą vietą mūsų kultūroje - turizme, sporte ar ūkyje. Taip pat žygeiviai siekė atkreipti dėmesį į ekologinį - "žaliąjį transportą" -  šios transporto priemonės juk nesunaudoja nė lašo degalų. Anksčiau tokios kelionės keturkinke ar dvikinke buvo įprastos, o dabar - retenybė.

Gintaro kelio paroda „Pašto kelias“ - galerijoje „Oslo namai – meno erdvė“.

"Pašto kelias"
Foto: Organizatorių archyvas