Henrikas Valua 1574 metais Krokuvoje buvo karūnuotas Lenkijos-Lietuvos karaliumi, tačiau vos po kelių mėnesių valdymo pabėgo į Prancūziją ir, mirus broliui, tapo jos valdovu.
Planuojamai parodai Lietuvos dailės muziejaus darbuotojai atrinko įvairių vertybių - Henriko Valua portretų, gobelenų ir paveikslų, vaizduojančių scenas iš mūšių, šio valdovo dvare vykusių puotų, Henriko Valua laikrodį, įvairių sidabro dirbinių su Lietuvos, Lenkijos herbais.
Tiesa, prancūzai sutinka paskolinti ne visus Lietuvos dailės muziejaus atsirinktus kūrinius, nes kai kurios meno vertybės yra itin griežtai saugomos ir niekada nebuvo iškeliavusios iš Luvro. Tarp tokių kūrinių - Henriko Valua laikais Prancūzijoje įsteigto Šventosios Dvasios ordino relikvijos.
"Šv.Dvasios ordino daiktų norėjome atsivežti, nes jie papuošti Prancūzijos, Lenkijos ir Lietuvos herbais. Mat Henrikas Valua net ir pabėgęs į Prancūziją, vis tiek save laikė Prancūzijos, Lenkijos- Lietuvos ilgamečiu valdovu, neatsisakė Respublikos sosto ir visur demonstravo savo ryšį su ja", - pasakojo V.Dolinskas.
Pasak jo, Luvro vertybių parodą Lietuvoje galėtų sudaryti dvi dalys: didaktinė, kurioje būtų demonstruojamos skaidrės su šv.Dvasios ordino relikvijomis, stendais bei atsivežtų originalių meno vertybių ekspozicija.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys BNS sakė, jog šiuo metu Luvro ekspertų komisija atlieka parodai Lietuvoje atsirinktų kultūros vertybių ekspertizę - vertina jų būklę ir transportavimo galimybę.
"Dabar laukiame ekspertų nuomonės, ar tos kultūros vertybės ištvers kelionę. Visgi 16 amžius. Kyla klausimas dėl kai kurių eksponatų - pirmiausia dėl gobelenų, nes jie yra gana jautrūs ir, matyt, tokios būklės, kad ekspertai suabejojo. Šios vertybės priklauso Luvro muziejaus Aukso fondui. Kai mes ką nors labai vertinga išvežame, taip pat darome panašius veiksmus", - teigė R.Budrys.
Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus, ekspertai išvadas turėtų pateikti iki rugpjūčio mėnesio, o tuomet abiejų muziejų ekspertai sės derėtis dėl konkrečių dalykų - parodos datos, atvežimo sąlygų, draudimo.
"Tačiau pirmiausia turime būti įsitikinę, kad prancūzai tikrai išleis vertybes. Teoriškai viskas sutarta, o praktiškai - matysime. Šiuo metu vyksta derybos procesas, paruošiamieji darbai gana kruopščiai daromi ir niekas niekur neskuba. Žmogui gimti reikia 9 mėnesių, o tarptautinei parodai surengti - 19-24 mėnesių. Mes tą laiką išlauksime", - pabrėžė R.Budrys.
Tuo tarpu V.Dolinskas mano, jog prancūzai paskolins ekspozicijai Lietuvoje atsirinktas meno vertybes, tačiau akcentuoja kitą problemą - tinkamos vietos, kur surengti tokią parodą, šiuo metu nėra.
"Lietuvos muziejai, gal išskyrus M.K.Čiurlionio, negali užtikrinti idealių tarptautinės parodos surengimo sąlygų - nuolatinės temperatūros be didelių svyravimų, tinkamos drėgmės režimo, apšvietimo ir panašiai. Todėl, jei skolintojai tokių sąlygų pareikalauja, tarptautinės parodos visiškai neįmanomos", - pažymėjo V.Dolinskas.
Pasak jo, Luvro muziejus idealių eksponavimo sąlygų pareikalavo, todėl surengti planuojamą ekspoziciją šiuo metu nėra kur - tokių sąlygų negali išpildyti net sostinėje geriausios būklės esantis Taikomosios dailės muziejus. Beje, anot projekto koordinatoriaus, skolindamas vertybes Lietuvos dailės muziejui, Luvras reikalauja tokių sąlygų, kokios daugelyje salių nėra užtikrintos ir pačiame Prancūzijos muziejuje.
Dėl šios priežasties V.Dolinskas nesiryžo prognozuoti, kada vilniečiai bei miesto galės apžiūrėti Henriko Valua meno vertybes iš Luvro muziejaus. Jis mato dvi išeitis: palaukti, kol bus modernizuotas Taikomosios dailės muziejus, arba palaukti, kol bus pastatyti Valdovų rūmai ir juose įkurtas laikinųjų parodų centrą. Pastarajame planuojama užtikrinti idealias sąlygas vertybių eksponavimui.
Beje, Kultūros ministerija pradeda vykdyti muziejų modernizacijos programą, todėl tikimasi, jog Taikomosios dailės muziejus galėtų būti modernizuotos šios programos metu.
"Parodą surengti realu - tik reikia rasti vietą, kur ją galima priimti. Anksčiau ar vėliau ta paroda įvyks", - žadėjo V.Dolinskas.
Taikomosios dailės muziejuje jau buvo eksponuoti itin vertingi meno kūriniai - karaliaus Mindaugo laiškas, saugomas Berlyno Slaptojo Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve, popiežiaus Pijaus XI tiara iš Vatikano šv.Petro bazilikos lobyno, taip pat Šventojo Kazimiero paveikslas iš Florencijos Pitti rūmų galerijos.