Likus mažiau nei mėnesiui iki Lietuviško skvero Kaliningrade oficialaus atidarymo, statybininkai dar pluša - trinkelėmis baigia kloti grindinį, tvarko žaliąją dangą, įrenginėja šviestuvus, ruošiasi pastatyti suoliukus. Kaip BNS pasakojo kultūros atašė Kaliningrade Arvydas Juozaitis, skveras jau beveik įrengtas, liko tik baigiamieji darbai.

Skvero centre iškils Mažosios Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjo L.Rėzos 4 metrų aukščio paminklas, kurį jau baigia kurti skulptorius Arūnas Sakalauskas.

"Liko tik "išprosyti" ir išleisti L.Rėzą į gyvenimą", - BNS informavo A.Sakalauskas. Pasak jo, visos paminklo dalys - skulptūra ir pjedestalas, jau baigtos gaminti iš rudai raudono granito, tačiau dar reikia jas poliruoti.

A.Sakalauskas norėjo L.Rėzos, kaip keliautojo, motyvą, todėl skvere stovėsianti skulptūra vaizduos einantį žmogų.

"L.Rėza atrodys tarsi vaikštantis po buvusį Karaliaučių. Šis motyvas pirmiausia atsirado dėl to, kad jis atvyko iš buvusio Karvaičių kaimo netoli Nidos iki Karaliaučiaus. Kitas motyvas - jis daug keliavo po Europą, aprašinėjo, kaip traukėsi Napoleono armija per Prūsiją, kitas šalis", -statulos idėją apibūdino A.Sakalauskas.

Ant statulos pjedestalo lietuvių ir rusų kalbomis skulptorius dar planuoja iškalti trumpą tekstą: "Šios žemės sūnus Liudvikas Rėza, Karaliaučiaus universiteto profesorius, rektorius, atskleidęs pasauliui K.Donelaičio "Metus".

Didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs ir dirbęs Karaliaučiuje, L.Rėza 1795-1799 metais studijavo Karaliaučiaus universitete, nuo 1807-ųjų jame dėstė. 1818 metais mokslininkas pirmasis išleido Kristijono Donelaičio poemą "Metai" su vertimu į vokiečių kalbą, o 1825-aisiais - pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį.

Atvežti L.Rėzos paminklą iš Klaipėdos į skverelį Kaliningrade ketinama birželio pabaigoje.

Beje, skvere stovės suoliukai, kurie žymės skverelį istoriniam Karaliaučiui - Kaliningradui - dovanojančius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Neringą.

Skverą Kaliningradui dovanoja ne tik Lietuva - tokia dovana pradžiuginti 750 metų jubiliejų minintį miestą nusprendė ir Švedija, Danija, Vokietija, Lenkija bei Sankt Peterburgo miestas (Rusija).

"Mūsų skveras atidaromas pirmiausia - jis ir gražiausias, ir prabangiausias. Mes vieninteliai statome skulptūrą, be to, ir įrengimas rimtas - apšvietimas ir panašiai. Mūsų skveras pats geriausias, todėl jį pripažindamas, miestas pirmąjį ir atidaro", - BNS tvirtino A.Juozaitis.

Pasak jo, iškilmingas skvero atidarymas vyks liepos 1-ąją. Renginio metu dainuos Kaliningrado lietuvių kolektyvai, žinomas Kaliningrado poetas, publicistas ir vertėjas Semas Simkinas, Kaliningrade išleidęs L.Rėzos rinktinę "Prutena", skaitys eiles iš šios knygos. Skvero atidaryme apsilankys Lietuvos miestų, Kaliningrado valdžios atstovai.

Skvero įrengimo darbai, kuriuos finansavo penki didieji Lietuvos miestai, Neringa ir Lietuvos kultūros ministerija, kainavo apie pusę milijono litų.

Idėja taip pasveikinti Kaliningradą kilo po to, kai 2003 metų pabaigoje Kaliningrado mero pavaduotoja Silvija Gurova kreipėsi į Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką, kviesdama prisidėti prie Kaliningrado jubiliejaus paminėjimo įrengiant mieste Lietuvišką skverą, kaip gerų kaimyniškų santykių tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities patvirtinimą.

Istorinė teritorija dabartinėje Kaliningrado srityje gavo Mažosios Lietuvos vardą, nes joje praėjusio tūkstantmečio pradžioje gyveno lietuviškai kalbėjusios baltų gentys, o iki 18 amžiaus lietuviai sudarė gyventojų daugumą.

Lietuvą su šiuo regionu sieja seni kultūriniai ryšiai, tačiau Lietuvos valstybė jo niekada neadministravo. Sritis buvo pavaldi Prūsijai ir Vokietijai, o po Antrojo pasaulinio karo 1945 metais Potsdamo konferencijoje šis kraštas buvo perduotas Sovietų Sąjungai.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją