Šaltojo karo ekspozicija (Šilinės g. 4, Plokštinė, Plungės r., tel. 8 677 86 574). Ekspozicija įsikūrusi buvusioje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje. Muziejaus ekspozicijoje pateikiama unikali vaizdinė bei grafinė medžiaga, pasakojanti apie kažkada buvusios visiškai slaptos sovietinės imperijos branduolinės ginkluotės organizavimo bei veikimo principus, demonstruojami kovinių raketų bei kitų šaltojo karo ginkluotės rūšių pavyzdžiai bei maketai.
Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija. Užgavėnių ekspozicija (Didžioji g. 22, Plateliai, Plungės r., tel.: 8 659 07 918; 8 677 86 518). Platelių dvaro svirne atnaujintos Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė. Arklidėje įsikūrė pirmoji Lietuvoje Užgavėnių ekspozicija, kurioje pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių „lėčynų“.
Žemaitės memorialinis muziejus (Godelių k., Plungės r., tel. 8 687 52 836). Lietuvių literatūros klasikės Žemaitės gimtajame name atidaryta memorialinė ekspozicija, pasakojanti apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą. Eksponuojama: etnografiniai-istoriniai daiktai, knygos, leidiniai, fotografijos. Sodyboje restauruotas dvarelio gyvenamasis namas, atstatytas tvartas ir svirnas. Rengiami tradiciniai rašytojos Žemaitės gimimo dienos minėjimai, edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems „Pažintis su žemaičių kulinariniu paveldu“.
Leonardo Černiausko meno galerija-kūrybinės dirbtuvės (Babrungėnų k., Plungės r., tel.: (8 448) 50 658; 8 685 69 566). Buvusiame Babrungėnų vandens malūne eksponuojami L. Černiausko tapybos ir medžio darbai, surinkti senoviniai daiktai.
Reginos ir Justino Jonušų tautodailės ir etnografijos muziejus (Godelių k., Plungės r., tel.: (8 448) 48 719; 8 674 43 479). Muziejuje sukaupta gausi ir įvairi pačių šeimininkų bei kitų apylinkių meistrų medžio drožinių, paveikslų, geležinių kryžių kolekcija. Čia galima pamatyti ir garsaus Žemaitijos tautodailininko medžio drožėjo Stanislovo Riaubos skulptūrų. Klėtelėje įrengta senovės daiktų ekspozicija.
Kazio Striaupos klėtelė (Dovainių k., Plungės r., tel. (8 448) 49 432). Klėtelėje galima pamatyti tautodailininko K. Striaupos medžio drožinių.
Rimanto Laimos tautodailės ekspozicija (Skirpsčių k., Plungės r., tel. 8 686 39 568). Sodybos senovinėje klėtyje įkurta drožinių ekspozicija.
Vyto Jaugėlos tautodailės ekspozicija (Gintališkė, Plungės r., tel. (8 448) 46 716). Tautodailininko V. Jaugėlos darbų ir surinktų senienų ekspozicija.
Poeto Vytauto Mačernio muziejus (Alsėdžių g. 3, Ž. Kalvarija, Plungės r., tel. 8 615 36 524). Ekspozicija pasakoja apie tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą. 1987 m. poeto Eugenijaus Matuzevičiaus iniciatyva įkurto muziejaus ekspozicijoje – V. Mačernio poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai poeto daiktai.
Kitos lankomos vietos Žemaitijos nacionaliniame parke
Platelių miestelis. Plateliai įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pusėje. Istoriniuose šaltiniuose Plateliai pradedami minėti nuo XV a. Miestelis tada buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su Platelių ežero Pilies sala ir joje stovėjusiomis pilimis jungė medinis tiltas. Nuo XVII a. pab. Platelių miestelis pradeda kurtis naujoje, dabartinėje, vietoje.
Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, architektūrinėmis vertybėmis bei Platelių dvaro sodyba. Medinė, tašytų rąstų bažnyčia statyta 1744 m. Už bažnyčios į pietus - Platelių dvaro parkas su išlikusiais XIX a. dvaro sodybos pastatais.
Platelių ežeras. Apžvalgos aikštelė prie ežero. Platelių ežeras – giliausias ir didžiausias Žemaitijos ežeras. Bendras plotas – 1 200 ha, gylis – 48,5 m, vidutinis gylis – 10,44 m. Ežere yra 7 legendomis apipintos salos, jos paskelbtos gamtos paveldo objektais.
Iš aikštelės atsiveria Platelių ežero panorama: matyti 3 iš 7 ežere esančių salų: Pilies, Veršių, Pliksalė bei Šventorkalnio pusiasalis.
Platelių dvaro parkas. Raganos uosis. Dvaro parkas įkurtas XIX a. 6,2 ha teritorijoje. Parke auga saugomi, įrašyti į raudonąją knygą aukštoji žemuogė ir didysis kukurdvelkis. Peri reti ir saugomi uoksiniai paukščiai: naminės pelėdos, juodosios meletos, grąžiagalvės. Parke gyvena 7 šikšnosparnių rūšys.
Dvaro parke yra medžių – gamtos paminklų: storiausias Lietuvoje, 7,2 m apimties, Raganos uosis, Platelių liepa, sode - vinkšna.
Siberijos apžvalgos bokštas. Nuo Cidabro kalno esančio apžvalgos bokšto (15 m aukščio) galima pamatyti Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtą telmologiniu draustiniu (jame draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.), Beržoro kaimą, pietinę Platelių miestelio dalį, Liepijų mišką.
Beržoro bažnytkaimis. Tai senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros vertybė. Bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis. Beržoro bažnyčia, pastatyta 1746 m., – vienas seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje. Šventoriuje yra senosios Platelių parapijos kapinės, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių: tautodailininkas S. Riauba, istorikas muziejininkas J. Mickevičius ir kt. Tai vienos senesnių kapinių Lietuvoje. 1759–1760 m. Beržore buvo pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių, kurios XX a. VII dešimtmečio pradžioje buvo nugriautos; dabar atstatytos. Kaime gausu atstatytų arba išlikusių koplytėlių, kryžių ir koplytstulpių. Beržoro kaime, šalia kelio Pauošniai–Plateliai, auga Birškaus bukas – gamtos paveldo objektas.
Beržoro ežeras. Ežero plotas – 52 ha, didžiausias gylis – 6,3 m.
Žemaičių Kalvarija. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žemaičių Kalvarija (seniau – Gardai) paminėta 1253 m. kaip kuršių gyvenvietė su pilimi, alkaviete ir kapinynu. Miestelis yra išsaugojęs IX–XIII a. būdingą kelių ir gatvių tinklą, nemažai archeologijos, architektūros, dailės, sakralinių bei kitų kultūros paveldo ir gamtos vertybių. Miestelio reljefas išties įspūdingas.
XVII a. 4-ajame dešimtmetyje vyskupas Jurgis Tiškevičius įsteigė pirmąjį LDK Kristaus kančios kelią (kalvarijas) su 19 koplyčių, pastatė Marijai skirtą bažnyčią ir viską pavedė vienuoliams dominikonams. Greitai susiklostė savitos kasmet liepos pirmąjį dešimtadienį vykstančių kelionių į atlaidus (vadinamus Didžiąja kalvarija) tradicijos bei Žemaičių Kalvarijos kalnų apeiginiai papročiai. Katalikiška šventovė išgarsėjo, o miesteliui prigijo Kalvarijos vardas. Dominikonai nuo 1644 m. turėjo mokyklą, kuri XIX a. pr. buvo pertvarkyta į gimnaziją. Joje mokėsi Simonas Daukantas, Motiejus Valančius ir kiti Žemaitijos šviesuoliai.
Šarnelės piliakalnis. Yra važiuojant iš Žemaičių Kalvarijos į Barstyčius, kairėje kelio pusėje. Piliakalnio aukštis – 15-16m. Nuo jo galima matyti gana tolimas apylinkes. Aplink Šarnelės piliakalnį randama daugiausia archeologinių radinių. Žvalgomųjų ekspedicijų eksponatų kolekcijas 2006 m. papildė nauji radiniai. Prie piliakalnio vykdant Žemaičių Kalvarijos–Barstyčių kelio rekonstrukcijos darbus, aptiktas (tyrimui vadovavo archeologas Bronius Dakanis) vertingas senovinės Šarnelės gyvenvietės II kultūrinis sluoksnis su židiniais, įvairia keramika, geležies gargažėmis bei kitomis gamybos ir buities liekanomis. Pagal aptiktą grublėtąją bei žiestąją keramiką gyvenvietė priskiriama I tūkst. antrosios pusės ir II tūkst. pradžios laikotarpiui.
Barstytalių apžvalgos bokštas. Barstytalių pelkė - viena iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Jos plotas - apie 35 ha. Pelkę supa Barstyčių miškas. Vandens, pelkinės augmenijos, įsiterpusių sausumos salelių mozaikoje prieglobstį randa aibė gyvūnų ir augalų, kuriuos galite stebėti nuo 5 m bokšto.
Jogaudų apžvalgos bokštas. Jei stovėtumėt čia XX a. aštuntajame dešimtmetyje, prieš Jus pietų kryptimi nutįstų beveik 162 m kalva, kuri vėliau buvo nukasta, čia atidarius žvyro karjerą. Nuo 2003 m. karjeras nebeveikia, nes Žemaitijos nacionalinio parko iniciatyva ši teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta kaip ypač vertinga rekreaciniu požiūriu. Dabar nukastos kalvos vietoje telkšo beveik 2 ha dydžio telkinys, kurio paviršius yra 140 m aukštyje virš jūros lygio.
Pėsčiųjų, dviračių takai
Šeirės takas. Jame galima susipažinti su būdingu šiam kraštui reljefu, Šeirės mišku, Gaudupio (Šeirės) pelke, įprastomis ir retomis augalų, grybų bei gyvūnų rūšimis. Take yra įrengtos keturios žaidimų aikštelės bei keletas atokvėpio, sustojimo vietų. 1,4 km tako pritaikyta neįgaliesiems.
Giliuko ir Kaštoniuko takas. Takas skirtas pradinių klasių mokiniams. Jame supažindinama su parko augalais, primenama, kaip reikia elgtis miške.
Plokštinės pažintinis takas. Eidami taku (3 km), išvysite buvusios karinės bazės tvoros liekanas, inkilus šikšnosparniams, pasigrožėsite kalvotu reljefu, neužšąlančiu Pilelio šaltiniu – gamtos paminklu...
Paplatelės pažintinis takas. Eidami 2,3 km pėsčiųjų taku, pamatysite Sultekio (Minijos) tvenkinį (vaizdas į jį geriausiai atsiveria iš 5 metrų aukščio apžvalgos bokštelio) bei jo pakrantėse tautodailininkų sukurtas medžio skulptūras. Tvenkino nendrynuose lizdus suka švygždos, rudakakliai kragai, nendrinės lingės; galite išgirsti didžiojo baublio, mažųjų ir kūdrinių varlių skleidžiamus garsus. Jo pakraščiais auga saugomos aukštosios ir raudonosios gegūnės.
Mikytų pažintinis takas. Keliaujant šiuo taku (1 km), galima pamatyti Mikytų alkakalnį (buvusią I tūkst. vid.-II tūkst. pr. šventvietę), mitologinį akmenį ir maldų šulinį.
Vytauto Mačernio gimtinės takas. Poetas V. Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelės kaime. Nuo atsitiktinės skeveldros žuvo 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijoje.
Pakeliui į tėviškę, kurioje ir palaidotas poetas, įrengta automobilių aikštelė ir 545 m takas iki jo kapo. Einant taku, atsiveria Šarnelės kaimo vaizdai, galima pamatyti šaltinį, kelias „Akmenines vizijas“, pastatytas mėgstamiausiose poeto vietose.
Žemaičių Kalvarijoje yra nedidelė ekspozicija, skirta poetui, o netoli žūties vietos pastatytas koplytstulpis (autorius A. Vaškys).
Gardų ozo takas. 1 km takas įrengtas didžiausiame ir įspūdingiausiame Žemaitijoje Gardų oze. Iš Europos Sąjungos lėšų parengtas teritorijos tvarkymo ir pritaikymo turizmo reikmėms projektas, pagal kurį pagilinti vandens telkiniai, sulygintos iškasinėtos duobės, sutvarkyti statūs šlaitai, įrengta apžvalgos aikštelė-regykla, pažintiniai takai, apsauginės tvoros, tilteliai, automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyti želdynai.
Gegrėnų piliakalnių takas. Tako ilgis – 1,6 km. Du Gegrėnų piliakalniai abipus bevardžio upelio, šalia esantys du kapinynai, senovės gyvenvietė sudaro vieną archeologijos paminklų kompleksą. Upelio kairiajame krante esančioje aukštumoje įrengtas mažesnis ir senesnis piliakalnis. Kitas, didesnis, piliakalnis yra į pietus nuo mažesniojo, bevardžio upelio dešiniajame krante esančioje didelėje aukštumoje. Jis tikriausiai buvo įrengtas jau II tūkst. pradžioje.
Aplink Platelių ežerą (dviračių takas). Važiuodami šiuo 24 km ilgio žiediniu maršrutu, galėsite aplankyti ir pamatyti Platelius ir čia esančius lankomiausius objektus bei vietas, Šaltojo karo ekspoziciją, pervažiuosite per Beržoro kaimą, Babrungo upės ištakas, Plokštinės gamtinį rezervatą, Paplatelės ir Paežerės Rūdaičių rekreacines zonas.
