Vytautas Didysis savo gyvenimą norėjo vainikuoti karaliaus karūna, bet jam nepasisekė. Visgi kam jam buvo reikalinga karūna? Juk jis sūnų neturėjo, tad niekam jos ir negalėjo perduoti. Jis negalėjo sukurti savo dinastijos. Tai kodėl taip stengėsi? Apie ką galvojo siekdamas karūnos? Tai viena jo karūnacijos paslaptis.
Kaip žinome, dėl karūnacijos jis sutarė su imperatoriumi Zigmantu Liuksenburgiečiu. Ir niekam nebuvo paslaptis, jog lenkų didikai tam prieštaravo. Nepaisant to, imperatorius delegacijas siuntė būtent per Lenkiją. Ir suprantama, kad lenkai jau buvo pasiruošę jų nepraleisti. Tačiau imperatorius galėjo karūnas pasiųsti per Vokiečių ordiną, kuris neprieštaravo tokiam Vytauto planui. Kodėl Zigmantas Liuksemburgietis pasirinko patį pavojingiausią kelią? Tai antra Vytauto karūnacijos mįslė.
Mūsų visuomenėje giliai įsišaknijusi mintis, jog būtent lenkai pagrobė Vytautui skirtą karūną. Ir toks teiginys turi gilias istorines tradicijas. 1569 m. Liubline, vykstant dėryboms dėl unijos tarp Lietuvos ir Lenkijos, vienas iš lenkų, bandydamas kuo labiau pažeminti į derybas atvykusius lietuvius, gyrėsi, esą jo senelis pats dalyvavo perimant Vytauto karūną ir tuo labai didžiavosi. Ar taip buvo iš tiesų? „Istorijos detektyvai“ sugriaus šį mitą – lenkai tikrai nepagrobė Vytauto karūnos.
Vytautas Didysis yra pats garsiausias mūsų istorijos herojus. Su juo siejama Lietuvos valstybės didybė. Tačiau prisiminkime, kad jis du kartus bėgo pas kryžiuočius. O kai juos išdavė, nedvejodamas nelaisvėje paliko savo brolį Žygimantą. Be to, jis kartu su kryžiuočiais bei būsimu Anglijos karaliumi Henriku IV buvo apsupęs Vilnių ir vos jo nesudeginęs. Tad gal jį garbiname be reikalo? Apie tai laidos „Istorijos detektyvai“ vedėjas Virginijus Savukynas kalbėsis su vienu geriausių Vytauto epochos žinovų Rimvydu Petrausku.
„Istorijos detektyvai“ su V. Savukynu – šį antradienį 22.20 val. per LRT televiziją.
