„Pažinčių skelbimai buvo labai atviri, nes žmonės juose rašydavo tai, kaip iš tikrųjų yra. Pavyzdžiui, kiekvienas aprašydavo savo išvaizdą – kaip jis atrodo. Jeigu moteris yra pilnesnė, tai taip ir rašydavo: „Esu mažutė, pilnutė, naivutė moteris, ieškau draugo“. Vyriškis, jeigu jam atrodydavo, kad jis nėra išvaizdus, jis taip ir rašydavo: „Esu negražus, bet galiu mylėti daugiau negu kiti“, – laidoje teigs istorikė Justina Minelgaitė.

Koks buvo tarpukario pažinčių skelbimų turinys? Kodėl jis vertas dėmesio? Ką apskritai to laikmečio visuomenė galvojo apie romantiką, pasimatymus ir kurortinius romanus?

Istorikė Ingrida Jakubavičienė teigia: „Visuomenėje yra daugiau flirtuojama, laisvai yra žiūrima ir į kurortinius romanus, ir tai, kad turtingi ponai turi ne tik žmonas, bet ir meilužes. Ir tai tampa nieko nestebinančiu dalyku. Visas Kaunas apie tai ūžia savo saloniniuose pokalbiuose“.

Tiesa, ne visada tokie atvejai baigdavosi laimingai. „Buvo ištekėjusi už turtingo amerikiečio viena ponia, bet turėjo draugą, jie gyveno Palangoj. Ir po to viskas baigėsi labai dramatiškai: nušovė kažkurį iš tų vyrų, ir ta mergina grįžo Į Kauną kaip našlė ir nė vieno mylimojo nebeturėjo. Buvo ir tokių dalykų“, – pasakoja Ingrida Jokubavičienė.

Taip pat laida nukels į tolimą XVI amžių. Kaip 1506 metais Vilniuje lietuvių didikai neįvykdė savo valdovo Aleksandro paskutinės valios? Kodėl Vilnius – karališkas miestas? Ir galiausiai, kaip su šia tema susijęs 1931 m. Vilniaus potvynis ir Vilniaus Katedra?

„Istorijos detektyvai“– antradienį 22.20 val. per LRT televiziją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)