Pasak Kjetil T. Hanssen, „Schage“ generalinio direktoriaus ir konkurso žiuri nario, švelnios neono šviesos hieroglifai ant betoninės sienos pasižymi subtilumu. O garso instaliacija – tai unikalus, inovatyvus projektas, kurio veikimą galės patirti verslo centre dirbsiantys žmonės.
Žiuri sprendimu, didžiausio – 17 aukštų – komplekso pastato, kurio didžiąją dalį užims DNB bankas, fojė puoš Lauros Kaminskaitės darbas „Pokalbis (įskaitant skirtingo pobūdžio judesius)“. Kūrinio autorė įsitikinusi – nesvarbu, kur pokalbis prasideda. Svarbiau, kur jis mus nukelia ir kaip pakeičia.
Šiuolaikinio meno projektas bus įgyvendintas dideliais, rašyseną imituojančiais neono vamzdeliais, kurie visą parą minkšta balta spalva švies ant pastato sienos uždaroje erdvėje. Kad ir koks būtų dienos metas, L. Kaminskaitės darbas iš pastato vidaus matysis praeinančiam ar mašina važiuojančiam stebėtojui. Nors neonas, kaip medija, vizualiuosiuose menuose pasaulio mastu eksploatuojamasgana dažnai, Lietuvoje tokio pobūdžio darbai – ypač reti.
Kitoje kategorijoje nugalėjo menininkų dueto Igno Krunglevičiaus irGary Bates projektas „Apšviečiančios srovės“, įsikursiantis „Quadrum“ vidiniame kieme.
„Apšviečiančios srovės“ – su aplinkinių pastatų estetika susiliejantis garso bokštas, kuris bus pastatytas geometriniame kiemelio centre.Viršutinėje bokšto dalyje busįmontuotos keturios parametrinio garso kolonėlės. Ši garsiakalbių technologija skleidžia garsą itin siauru kampu (panašiai kaip šviesos prožektorius). Tokiu būdu vieta, kurioje galima girdėti kolonėlių skleidžiamą garsą, yra labai tiksli. Taigi, garsas nesklinda po visą kiemelį, o tik po specifines jo vietas.
Kūrinio autorių teigimu, garsas, kuris sklis iš bokšto, bus dvejopos kilmės. Tai – iš internetinės radijo stoties paimtas garso takelis, kuris, tam tikrų garso filtrų pagalba, bus paverstas sunkiai atpažįstamu. Pastarąjį papildys balso takelis, paimtas išsocialinio tinklo „Twitter“ naujienų, kurios bus perskaitomos vaikišku roboto balsu. Šiedu garso takeliai bus sujungti į unifikuotą garsinį pranešimą.
„Šios samplaikos rezultatas – naujausią muziką ir naujienas transliuojantis garso takelis, specialiai pritaikytas pasirinktoms kiemelio vietoms. Panašiai, kaip kad vėjo gūsis, garso takelis bus ramiai nuteikiantis, o skaitomo teksto informacijos tiekimo greitis – atitinkamai lėtas“,– komentavo projekto „Apšviečiančios srovės“ autoriai.
„Art inQuadrum“ organizatoriai neribojo menininkų laisvės projektų stiliaus, apimties, temos ar kitais atžvilgiais. Iš viso nominuoti ir į konkursą pakviesti buvo 46 menininkai, tarp kurių – Vladas Urbanavičius, Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė, Lina Lapelytė, Jonas Gasiūnas bei kt.Konkurso kandidatų pasiūlymai abiejuose etapuose buvo vertinami pagal tris kriterijus: meninio sprendimo originalumą, pasiūlyto projekto ir architektūrinės erdvės sintezę, techninę bei ekonominę projekto realizaciją.
Kūrinių pasiūlymus vertino konkurso žiuri, sudaryta iš Lietuvos bei užsienio profesionalų: Vienos Meno Kunsthales direktoriaus Nicolauso Schafhauseno, menotyros daktarės bei Nacionalinės Dailės Galerijos direktorės Lolitos Jablonskienės, Šiuolaikinio meno centro direktoriaus KęstučioKuizino, minėtojo Kjetil T. Hansseno ir kt.
„Art inQuadrum“ , kurį bendrovė „Schage“ organizavo kartu su meno ir edukacijos centru „Rupert“, seka tarptautinių meno konkursų pavyzdžiu, siekia šiuolaikinio meno kūrinio kokybės, atpažįstamos ne tik lokaliu, tačiau ir tarptautiniu mastu. Pasak konkurso žiuri nario, Šiuolaikinio meno centro direktoriaus Kęstučio Kuizino, „Art inQuadrum“ Vilniaus mastu yra svarbus ir solidus darinys.
„Kalbant apie meninių projektų jungtį su naujos infrastruktūros kūrimu, „Art inQuadrum“ projektas yra vienas pažangesnių aplinkos tausojimo ir energijos taupymo prasme. Žmonėms, kurie„Quadrum“ pastate ruošiasi dirbti ar praleisti laiką, ši iniciatyva – akivaizdus pridėtinės vertės sukūrimas, į gerą pakitusios gyvenamosios ir darbo aplinkos garantas“, – kalbėjo K. Kuizinas pridurdamas, jog panašūs projektai pasaulyje įgyvendinami ne be reikalo.
