Penktadienį, vasario 20 d., 13 val. skaitytojai kviečiami į Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Prieš aušrą“ pristatymą (Konferencijų salė 5.1). Knygoje tarsi piešiami XIX a. vidurio Lietuvos kultūros veikėjų portretai: analizuodamas Simono Daukanto, tapytojo Jono Zenkevičiaus aplinką, autorius perteikia spalvingą XIX a. vidurio Lietuvos dailės (ir dailininkų) pasaulį. Nors dauguma knygos personažų yra meno pasaulio atstovai (M. Kulieša, A. Žametas-Žemaitis, F. Smuglevičius ir kt.), tačiau tai nėra eilinis biografijų sąvadas. Platus istorinis kontekstas atskleidžia ne tik sudėtingas iškilias asmenybes, bet ir visą XIX a. Lietuvos kultūrinę bei politinę situaciją. Knygos pristatyme dalyvaus autorius, istorikas Rimantas Miknys ir dailėtyrininkė Rūta Janonienė.
Viena laukiamiausių „Versus aureus“ naujienų – Arvydo Anušausko knyga „KGB. Visiškai slaptai“. Okupuotos Lietuvos teritorijoje 1954–1991 metais veikusi KGB pagrįstai asocijuojasi su represijomis ir psichiatrine prievarta, kankinimais ir šantažu, užsakytomis žmogžudystėmis ir laiškų liustracija, masiniu agentų verbavimu ir slaptomis politinių kalinių kapinėmis. KGB arsenale – klastojimai ir kompromitavimas, psichotropinių preparatų naudojimas ir teroristų bei žudikų globa, karinių ir pramoninių paslapčių vagystės. Kokios buvo realios KGB galimybės, ką ir kaip galėjo sekti, kokias technines priemones slapta naudojo, kokie žinomi žmonės neatsispyrė KGB pagundoms ir ką dar slepia Baltijos šalyse išlikę nesunaikinti KGB archyvai, – ieškokite atsakymų A. Anušausko knygoje. Knygos pristatymas Vilniaus knygų mugėje įvyks šeštadienį, vasario 21 d., 13 val. Konferencijų salėje 5.3. Dalyvauja autorius ir žurnalistas Virginijus Savukynas.
Šiemet net dvi naujas knygas pristatys visiems puikiai pažįstamas politikas, kultūros teoretikas ir filosofas Leonidas Donskis. Susimąstyti priversiančiuose „Užmaršties amžiaus siužetuose“ autorius kalba apie nūdienos Lietuvą ir apie tai, kas ją kūrė pastaraisiais dešimtmečiais. Paspartėjęs gyvenimas – greitesnis už istoriją, bet vis dar lėtesnis už vieną mūsų gyvenimo dieną arba įdėmų žvilgsnį. Atminties ir užmaršties kova – iš mūsų informacijos ir diskusijų lauko tyliai traukiantis žmonėms ir jų veidams, be kurių nebuvo galima įsivaizduoti mūsų kultūros ir viešosios erdvės per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Sykiu ir reto moralinio ir politinio jautrumo formos.
Nusijuokti privers kita L. Donskio knygelė – „Viskas, ką jūs visada norėjote žinoti apie politiką (bet bijojote paklausti)“. Humoristinis politikos žodynas, kilęs iš politikos paradoksų, įtampų, komiško žodžių ir veiksmų neatitikimo, o sykiu iš liūdesio dėl to, kad politika yra tokia, kokia ir žmonija – kupina neišsipildančių vilčių, nerealistiškų ir tuščių pažadų, melagingų deklaracijų, tuštybės, melo ir saviapgaulės. Kartu politika primena mūsų komizmą ir silpnumą. Kad ir kaip būtų, kol gyva juoko ir savo silpnybių išjuokimo galia, išlieka galimybė kažką daryti ar bent suvokti kitaip. Ambrose’o Bierce’o Velnio žodyno pavyzdžiu sukurtas interpretacinis politikos žodynėlis – europinėje politikoje dirbusio autoriaus odė žmogaus silpnumui.
Woody Alleno ankstyvojo filmo pavadinimo panašumas tikrai nėra atsitiktinis – juk mes labiausiai bijome paklausti būtent to, apie ką visada labiausiai norime žinoti. Knygos pristatymas vyks šeštadienį, 18 val. Konferencijų salėje 5.1. Dalyvauja knygos autorius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Rytis Zemkauskas, televizijos laidų prodiuseris ir humoristas Haroldas Mackevičius ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Alfredas Chmieliauskas.
Vasario 22 d., 12 val. Konferencijų salėje 3.2 Kazys Almenas pristatys knygą „Trispalvė Iljičiui“. Tai detektyvo serijos apie milicijos leitenantą Donatą Vėbrą trečioji knyga (pirmoji – „Lietingos dienos“, 2012, antroji – „Vaivos juosta“, 2014). Knygos pristatyme dalyvaus K. Almenas, žurnalistas, knygų autorius Valdas Bartusevičius ir knygos redaktorė Onutė Gudžiūnienė.
„Versus aureus“ leidykla taip pat pristato Lietuvos detektyvų klubo organizuojamą diskusiją „Detektyvų vaivorykštė“, kuriose K. Almenas kartu su kitais detektyvų autoriais Valdu Bartusevičiumi ir Paveliu Borkovskiu kalbėsis apie literatūrinio detektyvo žanro poskyrius: psichopatinio, masinio žudiko poskyrį, privataus seklio kategoriją, specialių tyrimų grupės detektyvą ir kitus. Diskusija vyks sekmadienį, 14 val. Konferencijų salėje 5.5.
Dar viena nauja, bet jau didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusi istorikės Ingridos Jakubavičienės knyga – „Seserys Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“. Čia atskleidžiama ryškiausių tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo veikėjų gyvenimo istorija – į Lietuvos politinių įvykių sūkurį S. Smetonienė ir J. Tūbelienė įsiliejo dar Pirmojo pasaulinio karo metais, aktyviai remdamos Lietuvos valstybės kūrimo idėjas, bendradarbiaudamos su daugeliu iškilių lietuvių inteligentų, kurie būrėsi Smetonų namuose.
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu jos buvo daugelio svarbiausių įvykių dalyvės, didelį vaidmenį suvaidino ir Lietuvos moterų organizacijų darbe bei vykdant įvairias moterims aktualias socialines ir politines akcijas. Remdamasi archyviniais dokumentais, publikuotais amžininkų atsiminimais, tarpukario periodika, istoriografija bei interviu su Smetonų ir Tūbelių šeimų artimaisiais, autorė pasakoja seserų ir jų palikuonių likimus. S. Smetonienės ir J. Tūbelienės biografijas papildo gausi vaizdinė medžiaga, pirmą kartą skelbiamos nuotraukos iš privačių archyvų.
Humanitarinių mokslų daktarė Asta Petraitytė-Briedienė knygoje „Tylieji priesaikos riteriai. Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone Šaltojo karo metais“ atskleidžia Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone istoriją. Šaltojo karo metais joje dirbę diplomatai Povilas Žadeikis, Juozas Kajeckas, dr. Stasys Antanas Bačkis ir Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) buvo tarsi riteriai, kurie, davę priesaiką, tyliai dirbo vardan Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, jos sugrįžimo į tarptautinės politikos areną. Remiantis archyviniais dokumentais, akademine literatūra ir atskirų asmenų pasakojimais atskleidžiamas diplomatų sukurtas „nematomas tinklelis“. Jo gijos, apjungusios politinę lietuvių išeiviją, JAV institucijas (Valstybės departamentą) ir okupuotą kraštą, buvo diplomatų veiklos pagrindas.
Trumpose poetinėse esė „Bohemijos fragmentai“ literatūros kritikas Ramūnas Čičelis gvildena žmogaus ir vietos – miesto ar vietovės – santykį, kurio metu randasi unikalios egzistencinės patirtys. Miestai ir vietovės yra personifikuojami, su jais kalbamasi, į juos kreipiamasi. Sąmonės srauto technika knygoje savitai derinama su siužetiškumu, veiksmo raida. Siužetas vystomas neskubant, fragmentiškai, tačiau įsižiūrint į detalę, nukreipiant žvilgsnį į savo emociją ar mintį. Tekstų įtaigos galia yra ir stilistinė, ir prasminė – trumpi sakiniai, kai kur vieno žodžio sakiniai kuria įtampą, kuri laipsniškai auga, kol yra išsprendžiama pasakotojo sąmonės ir pasąmonės susiliejimu, tuo, ką Carlas Gustavas Jungas vadino individuacija – visišku savo integralumo suvokimu. Ši knyga – tai bandymas ribotomis kalbos galiomis apšviesti tas žmogaus buvimo kertes, kurios paprastai nesileidžia apšviečiamos.
Ypatinga Vilniaus knygų mugės naujiena – Magnus Linton knyga „Kokainas. Knyga apie tuos, kurie jį gamina“ – tai unikali daugiasluoksnė knyga apie Kolumbiją, narkotikus ir smurtą. Rinkdamas medžiagą autorius užtruko bene dešimt metų, prireikė daugiau nei šimto pokalbių su kokos augintojais ir gamintojais, kontrabandininkais ir samdomais žudikais, policininkais ir politikais. Čia viskas susipynę. Kokainas – kolumbiečių prakeiksmas ir išsigelbėjimas. Jis yra skurstančiųjų pragyvenimo šaltinis, valdžios įrankis, daugelio įvykių priežastis ir pasekmė. Baltųjų miltelių istorija – ne tik prekeiviai ir vartotojai, kokainas – tai reiškinys, sistema ir politika. Knygoje rašoma ir apie „kokaino karalių“ – vieną žiauriausių pasaulio nusikaltėlių Pablo Escobarą. Ironiška, bet jo fotografija iki šiol kaba šalia Kristaus atvaizdo nedideliuose nameliuose, kuriuos jis kadaise pastatė varganiems lūšnynų gyventojams. Kai jį nužudė, visas pasaulis manė, kad kokaino industrija ims byrėti. Tačiau jau 2006 m. šalyje buvo pagaminama šešis kartus daugiau baltųjų miltelių nei Escobaro laikais.
Grožinės literatūros mėgėjų laukia žymaus amerikiečių rašytojo, eseisto ir žurnalisto, kilusio iš Irano, Salar Abdoh romanas „Teheranas temstant“. Tai intriguojantis pasakojimas apie Maleko, universiteto dėstytojo, grįžimą į Teheraną, iš kurio dar vaikystėje su tėvu pabėgo į Ameriką. Nepaprasti įvykiai Irane, išdavystės, korupcija, represijos, nuolatiniai persekiojimai, motinos paieškos ir baimė dėl geriausio draugo, įsivėlusio į militarizuotą grupuotę, sudaro siužeto pagrindą, kuris prikausto dėmesį išskirtiniais veikėjais, atsidūrusiais sunkiai nuspėjamoje egzotiško krašto aplinkoje. Atsiskleidžia sudėtingi žmonių likimai atsidūrus istorinių įvykių mėsmalėje, kai reikia perkainoti nusistovėjusias draugystės, meilės, sąžinės, tėvų ir vaikų santykių moralines kategorijas, prisitaikyti prie netvaraus pasaulio diktuojamų sąlygų ir nustatytų žmonių bendravimo normų arba žūti.
Į Vilniaus knygų mugę pristatyti savo knygos „Pirkiniai išsimokėtinai“ iš Kanados atvyksta žurnalistas, rašytojas, literatūros kritikas, Humberio kolegijos Rašybos katedros direktorius Antanas Šileika. Trylikoje tarpusavy susijusių apsakymų santūriu humoru ir švelnia ironija vaizduojamas lietuvių emigrantų šeimos gyvenimas Kanadoje. Pagrindinė pasakojimo intriga – karštai svečioje šalyje trokštančių pritapti vaikų ir senamadiško, iš ūkininkų šeimos kilusio tėvo, niekaip neįstengiančio atsisakyti senųjų įpročių, konfliktas. Vaizdingas buitinių detalių aprašymas, lydintis šeimos peripetijas, puikiai atskleidžia gyvenimo Kanadoje atmosferą šeštajame ir septintajame dešimtmetyje. Antano Šileikos apsakymai apie lietuvių emigrantų šeimą susilaukė nemažo dėmesio Kanadoje ir pelnė keletą apdovanojimų už humorą. Pristatymas vyks sekmadienį, vasario 22 d., 13 val. Konferencijų salėje 5.1.
Mažuosius mugės lankytojus ir jų tėvelius nudžiugins Claude Ponti kūrinys „Mano slėnis“. Tai gausiai paties autoriaus iliustruota knygelė, kurią vartydami vaikai pažins ypatingą slėnį – tokį, kuriame gyvena švelnučiai padarėliai Tvimsiai. Kyla klausimas, kas jie tokie? Kur gyvena, ką veikia dienomis, kaip bendrauja arba ką daro supykę? Visi atsakymai ir Tvimsių pasaulio įdomybės – „Mano slėnyje“.
