Dirbusi su tokiais grandais kaip Placido Domingo bei Gustavo Dudamelis, Justina stoja į kitų Lietuvos vardą garsinančių solistų gretas ir prisijungdama prie Vilnius City Operos kolektyvo vasario 5, 7 dienomis pasirodys operoje jaunimui „Jonas ir Greta“. Čia ji pirmą kartą kurs Jono vaidmenį, nors su pačia opera jai jau yra tekę susipažinti atliekant kitas roles. Seniai pažįstama ir kartu į sceną su Edgaru Montvidu bei Kostu Smoriginu užsienyje lipanti Justina pagaliau susitiks ir su jaunąja „bohemiečių“ karta bei jaunaisiais žiūrovais. Tad labai trumpai apie Justiną, jos kelius ir atostogas Lietuvoje.
– Iš kur esate kilusi ir kas jus susiejo su muzika?
– Esu Alytiškė, o su muzika mane susiejo šeima (šypsosi). Mano tėtis – dainininkas.
– Kodėl pasirinkote būtent solinį dainavimą, kas čia jus atvedė?
– Genai ir didžiulis noras išreikšti muziką ir dramą balsu.
– Kur studijavote ir kodėl pasirinkote išvykti iš Lietuvos?
– Dainavimą studijavau Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje profesorės Reginos Maciūtes klasėje. Būdama trečiame kurse išvažiavau pagal Erasmus studentų mainų programą į Velso Karališkąjį Muzikos ir dramos koledžą. Nusprendžiau sugrįžti į Kardifą studijuoti magistrantūros pas dėstytoją Buddug Verona James. Po dviejų metų, praleistų Velso sostinėje, metus stažavausi Nacionalinėje Operos Studijoje Londone. Toliau sekė Jette Parker jaunųjų artistų programa Covent Garden'e.
– Kas sunkiausia buvo pradedant gyventi užsienio šalyje?
– Viskas priklauso nuo aplinkybių ir to, kaip aš jaučiuosi. Džiaugiuosi, kad kol kas sunkumų nepastebiu ir net dažnai jų nejaučiu. Pasakyčiau, kad pasiilgstu juodos duonos, bet tai juk tik įprotis (šypsosi).
– Ką veikiate grįžusi į Lietuvą? Gal turite kokią tradiciją?
– Tradiciškai grįžusi į Lietuvą būnu su savo šeima, kurios labai pasiilgstu. Jei tik turiu daugiau nei kelias dienas, susitinku su giminėmis, draugais, apsiperku, apsilankau pas savo kosmetologę. Visąlaik užlipu ant magiškosios plytelės Katedros aikštėje ir sugalvoju norą!
– Ar sutinkate su nuomone, jog operos solisto darbas - vienišių profesija?
– Keliaujančio atlikėjo darbas apriboja dienas ir valandas, kurias galėtum leisti su mylimais žmonėmis. Tačiau išmokti būti vienam, bet ne vienišam ir jaustis gerai yra didžiulis pliusas dirbant šioje specialybėje.
– Ką vadintumėte savo tikruoju mokytoju?
– Mano tikroji mokytoja yra mano mama.
– Koks buvo jūsų įsimintiniausias pastatymas?
– Net nežinau… kiekvienas pastatymas yra savitas ir įsimintinas.
– Kas jus labiausiai traukia dirbant su spektakliais, kitaip, nei ruošiantis koncertams?
– Na tai visai kitokia pasiruošimo specifika. Koncertų repeticijos yra tik kelios, neturi nei dekoracijų, nei kostiumų, nei judesio laisvės. Operos pastatymas gali vykti iki šešių savaičių. Tuomet tu gyveni studijos ritmu ir tas laikas, kai matai gimstant naują personažą, man yra pats įdomiausias.
– Papasakokite apie savo dabartinius darbus.
– Ką tik baigėsi „Rigoleto“ pastatymas Maskvos Didžiajame teatre, kur dainavau Maddaleną, dabar ten grįšiu tik keliems spektakliams pavasarį. Dabar – trumpos atostogos Lietuvoje ir tuoj pat reiks ruoštis naujiems projektams Lietuvoje, Rusijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kur dainuosiu Karmen, iš pradžių Londone, Anglijos Nacionaline operoje, o vėliau Škotijos Operoje. Tarp visų spektaklių jau yra numatyti gražūs koncertai. Tačiau labai smagu, jog pirmasis darbas po Naujųjų bus Vilniuje!
Ko tikitės ir kaip jaučiatės artėjant „Jono ir Gretos“ spektakliams? Ar pirmą kartą dainuosite šioje operoje?
Šioje E. Humperdincko operoje jau esu dainavusi Motiną ir Raganą, juk, kaip žinote, Raganos rolę gali atlikti tenoras arba mecosopranas. Vis dėlto šį vasarį pirmą kartą dainuosiu Jonuką. Jau dabar labai laukiu repeticijų. Ši rolė man nauja ir atkeliaujanti su naujais sunkumais ir naujomis paieškomis.
Tikiuosi, kad spektakliai vyks pilnose žiūrovų salėse, nes ši opera vis tik yra įdomi ir prieinama visoms amžių grupėms. Atsimenu, kuomet pirmą kartą pamačiau šią operą Karališkojoje Operoje, Covent Garden'e. Dar savaitę po spektaklio niūniavau šios operos melodijas. „Jono ir Gretos“ muzika yra labai graži, joje daug folkloro atskambių. Operos tema - aktuali mūsų gyvenime ir yra labai arti mūsų visų. Tai - opera ne apie karalius ar Dievų žlugimą, tačiau apie vieną šeimą ir jų kasdienį, sunkų, bet ir įdomų gyvenimą.
– Ko skaitytojams palinkėtumėte žiemos švenčių proga?
– Norėčiau visiems palinkėti ramybės širdyje ir žvilgsnio į pasaulį džiaugsmo kupinomis akimis. Su meile, Justina!
