Anot tyrimo vykdytojų, tai vienas iš nedaugelio tokio masto ir gilumo kiekybinių tyrimų (972 respondentai, 110-ies punktų klausimynas) kultūros renginių srityje Lietuvoje. Pateiktuose rezultatuose buvo bandoma nupiešti kultūros renginių Lietuvoje lankytojo portretą, palyginti skirtingų renginių organizatorių lankytojus, įvertinti jų motyvaciją eiti į renginius, jų lūkesčius.
Tyrimo rengėjai Lietuvos kulturinių renginių lankytojus pagal jų motyvaciją suskirstė į tris segmentus. Trečdalis lankytojų – tikri žinovai, į renginius jie eina dėl meninių aspektų. Dar trečdalis teigia, kad pagrindinė jų motyvacija – galimybė atsipalaiduoti, gerai praleisti laiką, pabendrauti su kitais lankytojais. Likę domisi kultūra, tačiau jiems taip pat svarbu ir socialinių poreikių patenkinimas.
Žinovai lankosi Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Nacionaliniame dramos teatre. Mėgėjus dažniau galima sutikti „Vilnius City Opera“ (VCO) pastatymuose, Dramos teatre ir Operos ir baleto teatre. Socialiais įvardijamas lankytojų segmentas pirmenybę teikia O. Koršunovo teatrui, VCO pastatymams ir miuziklams.
Tyrimo įžvalgos atskleidžia, kad auditorija nėra vienalytė ir renkasi renginius dėl skirtingų motyvų: vieni vertina meną, kiti nori pasipuošti ir pažiūrėti į kitus ir t.t. Lankytojams dažniau lankytis renginiuose trukdo manymas, kad scenos menai – privilegijuota pramoga, o dažnas jų laisvalaikiu nenori savęs papildomai apkrauti protine veikla.
Statistinis Lietuvos kultūros renginių lankytojas – jaunesnio ir vidutinio amžiaus, dažniausiai iki 45 metų. Dauguma renginių lankytojų – jaunensi nei 40 metų. Tai labiausiai susiję su didesnėmis vidutinėmis pajamomis. Operos bei klasikinės/akademinės muzikos koncertuose, lyginant su kitais renginiais, renkasi daugiau vyresnių žmonių. Lankytojų amžiaus pasiskirstymas tiesiogiai susijęs su visuomenėje vyraujančiomis asociacijomis: modernumas, eksperimentai ir pan. traukia jaunensiu lankytojus. Pasitvirtino ir dar vienas gajus mitas, kad dedirbantys žmonės – išėję į pensiją bei darbingo amžiaus bedarbiai – beveik niekada nesilanko kultūros renginiuose.
Absoliuti dauguma lankytojų apie renginius sužino iš rekomendacijų: 56% apklausos dalyvių teigė, kad apie renginį girdėjo iš draugų arba šeimos narių, 16% informaciją rado interneto portaluose ir bilietų pardavimo platformose, 9% oficialiame organizatorių internetiniame puslapyje. Vos 2% prieš priimdami sprendimą, kur eiti, rėmėsi kritikų apžvalgomis.
Didžiausi reikalavimai keliami aukštai renginio kokybei, kostiumams ir dekoracijoms, muzikos atlikimo kokybei ir siužeto įdomumui. Ne mažiau svarbi jiems yra ir bilieto kaina – ji turi būti prienama. Kas antras lietuvis nori, kad renginyje dainuotų top solistai.
Vis dar gaji asociacija, kad scenos menas – privilegijuota pramoga. Net penktadaliui visų operos lankytojų dažniau lankytis pastatymuose trukdo manymas, jog jiems trūksta žinių.
Vienas iš 20 kultūros renginių lankytojų eina bent į vieną kultūros renginį per savaitę. Didžiausia tikimybė tokį lankytoją rasti Nacionalinės filharmonijos koncertuose.
