Nobelio premijos laureatu P. Modiano tapo už atsiminimus apie žmogaus gyvenimą okupuotame pasaulyje. Prancūzas bus apdovanotas apie 3 mln. litų premija.

1972 m. už romaną „Rue des boutiques obscures“ P. Mondiano gavo Prancūzų akademijos skiriamą "Didžiąją romano premiją" („Grand Prix du Roman“), o 1978 m. – Gonkūrų premiją. 2010 m. už viso gyvenimo pasiekimus P. Modiano buvo pagerbtas prestižiniu Prancūzijos instituto apdovanojimu „Prix mondial Cino Del Duca“, o 2012 m. jam įteiktas Austrijos valstybinis Europos literatūros apdovanojimas.

P. Modiano gimė Bulonės-Bijankūro mieste netoli Paryžiaus. Jo tėvas kilęs iš Italijos žydų, o mama Louisa Colpijn (aktorė, dar žinoma kaip Louisa Colpeyn) – belgė. Rašytojo tėvai susipažino okupuotame Paryžiuje Antrojo pasaulinio karo metu. P. Modiano vaikystė nebuvo lengva – tėvo niekada nebūdavo, apie jį jis girdėjo vien nerimą keliančias istorijas, o motina daug gastroliavo, tad vidurinį išsilavinimą jis įgijo remiamas valstybės. Jis labai artimai bendravo su savo broliu Rudy, tačiau šis mirė nuo ligos, būdamas vos 10 m. (P. Modiano kūriniai, parašyti 1967 – 1982, skirti broliui). Ši netektis tapo Patricko vaikystės pabaiga, ir visam gyvenimui paženklino jį nostalgija laikotarpiui, kai brolis dar buvo gyvas.

Kai P. Modiano mokėsi licėjuje, geometriją jam dėstė rašytojas Raymondas Queneau, kuris buvo Patricko mamos draugas. Bakalauro diplomą jis įgijo Ansi universitete, bet toliau mokslų nebetęsė.

Susitikimas su rašytoju Raymondu Queneau, išgarsėjusiu knyga „Zazie dans le métro“, nulėmė tolesnį P. Modiano likimą. R. Queneau įvedė jį į to meto prancūzų literatų pasaulį, ir tai suteikė jam galimybę dalyvauti leidyklos „Éditions Gallimard“ surengtame vakarėlyje. Ši leidykla 1968 m. išleido pirmąjį jo romaną „La Place de l’Étoile“, kurios rankraštį perskaitė Raymondas Queneau. Nuo 1968 m. P. Modiano atsidėjo vien rašymui.

P. Mondiano – DELFI nuotraukų galerijoje:

Nobelio premijos laureatui Patrickui Modiano ji atrodo „keista“

Prancūzų rašytojas Patrickas Modiano (Patrikas Modiano), kuriam ketvirtadienį buvo skirta Nobelio literatūros premija, ją pavadino „keista“.

„Kalbėjausi su Modiano telefonu. Pasveikinau jį, o jis su įprastu jam kuklumu man pasakė, kad „tai keista“, nors buvo labai laimingas“, – sakė prancūzų leidyklos „Gallimard“ atstovas Antoine'as Gallimardas naujienų agentūrai AFP.

Už Ngugi wa Thiong'o trečiadienį vakare buvo dažniausiai statoma lažybų firmoje „Ladbrokes“, be to, jis buvo netoli viršūnės interneto lažybų svetainėse „Betsson“ ir „Unibet“.

„Staiga kai kurie vardai ima rodytis dažiau nei kiti. Šiemet Ngugi wa Thiong'o yra vienas iš jų“, – sakė visuomeninio transliuotojo SVT įtakingos kultūrinės laidos „Babel“ vedėja Jessika Gedin.
Ngugi wa Thiong'o

Švedų dienraščio „Aftonbladet“ literatūros kritikė Pia Bergstroem 76 metų Kenijos rašytoją taip pat laiko vienu iš tikėtinų pasirinkimų ir pavadino jį „populiariu pasakotoju ir užkietėjusiu antikolonijiniu disidentu“.

Stokholmo literatūriniams sluoksniams bandant sudaryti praėjusių metų laureatės, kanadietės Alice Munro įpėdinio „fotorobotą“, buvo svarstomos kelios itin dažnai minimos pavardės: nuo H. Murakami ir siro Adonis iki N. wa Thiong'o ir Čekijoje gimusio amžino pretendento Milano Kunderos.
Alice Munro

Haruki Murakami

Šiemetinio laureato vardas buvo paskelbtas ketvirtadienį 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.

Nei Stokholme, nei kitur niekas iš tikrųjų nežino, kaip laureatą renkanti Švedijos akademija priima savo sprendimą.

Svarstymas vyksta už uždarų durų ir yra įslaptinamas 50-čiai metų.

Žinoma tik tai, kad kasmet Švedijos akademija vasario mėnesį parengia visų gautų nominacijų – šį kartą jų skaičius yra 210 – sąrašą, kuris gegužę sutrumpinamas iki penkių pavardžių.