– Ar galėtumėte pristatyti svarbiausius 3-iosios kvadrienalės renginius?
– Vienas svarbiausių kvadrienalės akcentų – virtualioji Q14 www.q14.lt, atidaryta jau nuo liepos pradžios ir veiksianti iki 2018 metų Q15. Iš 130 Lietuvos ir užsienio lietuvių, pareiškusių norą dalyvauti ir atsiuntusių savo medžiagą, užregistravome jau 100 dailininkų-kandidatų. Svetainė-katalogas yra geras būdas supažindinti visuomenę su menininkų kūryba bei patiems menininkams įvertinti savo ir kolegų darbus.
Pagrindinė paroda lapkričio 5 d. bus atidaryta Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Ekspozicinė erdvė netikėta, pirmą kartą visuomenei atidaroma po penkerių metų rekonstrukcijos. Q14 taip pat lydi „Meno tentai“ ir „Meno kinas“. Tačiau daugumos iš mūsų suprojektuotų meno tentų Vilniaus savivaldybė neleidžia iškabinti, todėl dar svarstome jų likimą. Komponuojame ir 1000 kadrų Q14 „Meno kiną“, kuris bus rodomas keliose sostinės erdvėse rudenį ir žiemą.
Vienas įdomiausių Q14 akcentų – šiuolaikinio meno vėliavą perima moterys! Jų gausa ir veržlumas jau lenkia tradicinę meno lytį.
– Naujosios kvadrienalės moto – dailė ant vėliavos stiebo – skamba ir romantiškai, ir maištingai. Ar kuriate platformą naujiems meniniams pareiškimams, siekiate griauti konvencijas, siūlote kokybinius pokyčius?
– Sakote tiesą – menininkų svarbiausias maištas – meno kokybė. Griauti konvencijas reikia, bet tai daryti būtina žinant, dėl ko tai darai. Kaip sakydavo sovietmečiu neprisitaikiusių menininkų mokytojas Justinas Mikutis: „Kalbėti moka visi, bet svarbiausia – turėti ką pasakyti.“ Taigi, svarbiausia mene – ugnis, polėkis, jėga. Šiuolaikinis menas gali būti sukurtas ir tradicinių formų, ir pasitelkiant naujausias technologijas, su netikėtais žanrų posūkiais. Bet jis negali būti nuobodus, savimeiliškas, prisitaikėliškas.
– Teigiate, kad kvadrienalės tikslas – ne tik atspindėti svarbiausius Lietuvos šiuolaikinės dailės procesus, bet ir pristatyti pilietiškai ir socialiai angažuoto meno pavyzdžius. Kyla mintis, kad Q14 dominuos meno ir politikos klausimai, socialinė problematika?
– Kol kas dar sunku pasakyti, kurios temos dominuos. Šiuolaikinis menas neatsiejamas nuo politikos klausimų, socialinės problematikos, visuomenės kritikos. O rasti savą, originalią ir netikėtą meno kalbą, reaguojančią į socialines ar politines aktualijas, nėra lengva, tai ne pusmečio reikalas. Pilietiškais bręstama visą gyvenimą – ir okupacijos sąlygomis, ir laisvėje. Bet jau dabar matau kelis puikius Q14 autorius, kurie pasiūlė aktualius ir aukščiausios kokybės meno kūrinius, – tai Stasys Eidrigevičius iš Varšuvos ir Edmundas Saladžius iš Kauno.
– Taip pat sakote, kad Q14 siekia meno priemonėmis pristatyti pilietinį ir tautinį tapatumą. Ar galėtumėte išplėtoti šį teiginį?
– Mes negalime ištirpti kosmopolitiniame meno katile. Prof. Juozas Keliuotis mums kartodavo Lietuvos tarpukario menininkų ir rašytojų moto: „Turinys – tautiškas, forma – moderni.“ Tokiu keliu ėjo geriausi XX a. mūsų menininkai: Antanas Samuolis, Viktoras Petravičius, Antanas Mončys. Tačiau specialiai neieškome kūrinių, kuriuose vyrautų patosiškos tautinės temos ir sunkiasvorė socialinė kritika. Manau, kad menininkas, kuris gyvena ir kuria toli nuo Lietuvos ir nori prisijungti prie kvadrienalės, yra puikus tautiško ir pilietiško menininko pavyzdys. Norime, kad menininkai nesislėptų po trispalvės varsomis, o neštų kokybišką meną kaip vėliavą.
– Kas gali dalyvauti kvadrienalėje: ar rengiamas konkursas, ar patys kviečiate autorius? Kokie vertinimo kriterijai nulems galutinę Q14 kolekciją?
– Konkursas jau dabar vyksta virtualiu pavidalu. Menininkai gali siūlytis patys, gali siūlyti ir savo kolegas. Šiuo etapu menininkai turi elektroniškai siųsti informaciją apie save ir kūrinius kvadrienalės organizatoriams, vėliau iš šių kūrinių bus formuojama pagrindinė ekspozicija. Šiuolaikinis menininkas tiesiog privalo naudotis elektroninėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis. Jei vis dėlto kai kas nori technologijas ignoruoti – visi gali pasinaudoti ir senuoju būdu, t. y. atnešti savo darbus spalio pirmomis dienomis į bastėją kūrinių atrankai.
Q14 komanda yra kelių žmonių grupė, kuri dirba jau beveik metus ir nė karto nesusipyko. LDS pirmininkė Edita Utarienė, kuratorė Ieva Ščervianinaitė, dizaineris dr. Jurgis Vroblevičius ir neseniai prie mūsų prisijungęs šiuolaikinio meno kūrėjas Šarūnas Nakas – tokia mūsų nedidelė, bet labai darbinga grupė.
Odiozinės meno tarybos, kurios išspardydavo mūsų kūrinius sovietmečiu, man nepriimtinos. Meno vertinimo kriterijai lieka amžinieji – kokybė, prasmingumas, šviežia, netikėta išraiška. Tai ir sieksime parodyti.
– Ar tai, kad viešinate kandidatuojančių autorių kūrinius Q14 interneto svetainėje, reiškia, jog siekiate įtraukti ir visuomenę į diskusiją?
– Taip. Mes norime, kad visi matytų bendrą kontekstą. Ir net tie autoriai, kurie nepateks į galutines parodas, matys ir gretins savo pasiryžimo ugnį su kitais autoriais. Mūsų tikslas – sukaupti ne lokalų, bet kiek įmanoma platesnį geriausių Lietuvos ir užsienio lietuvių menininkų branduolį. Kai hunai artėja prie pilies sienos – svarbūs visi, jauni ir vyresni – svarbu, kad drąsiai keltų meno vėliavą.
