VALDAS ADAMKUS
„Pareigos, kurios nesibaigia. Prezidento dienoraščiai“
Bus išleista 2015-ųjų vasario mėnesį
Naujoje dvi kadencijas (1998–2003 ir 2004–2009 metais) šaliai vadovavusio prezidento Valdo Adamkaus knygoje pasakojama apie pastarųjų penkerių metų Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo įvykius, reiškinius. Autorius dalijasi su skaitytojais savo apmąstymais ir išgyvenimais.
Prezidentas Valdas Adamkus jau kelis dešimtmečius nuolat rašo dienoraščius, kuriuose atvirai, be jokios vidinės cenzūros vertina politikus, šalies įvykius, fiksuoja visuomenės nepastebimas detales, atskleidžia net politologams nežinomų faktų. Pirmosios kadencijos dienoraščių ištraukos ir apmąstymai skaitytojams pristatyti Valdo Adamkaus atsiminimų knygoje „Be nutylėjimų“ (2004, „Tyto alba“), antrosios – knygoje „Paskutinė kadencija“ (2011, „Tyto alba“).
Naujojoje knygoje skelbiami pastarųjų penkerių metų, kai šalį valdė jau prezidentė Dalia Grybauskaitė, dienoraščiai. Valdas Adamkus stebi įvykius tarsi iš šalies, bet, kaip sako knygos pavadinimas, net ir baigus kadenciją šalies vadovo pareigos nesibaigia – jis nuolat bendrauja su įtakingais Lietuvos ir užsienio politikais, visuomenės veikėjais, dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse konferencijose, todėl sužino ir mato tai, ką kitų piliečių akys ne visuomet pastebi.
Dienoraščių tekstai papildyti prezidento Valdo Adamkaus pamąstymais apie visą jo politinį gyvenimą, pasakojimais apie pažįstamų užsienio šalių vadovų asmenybes, kartais ir komiškus politikams nutinkančius atsitikimus.
„Knyga yra visiškai atvira. Prezidentas drąsiai gali apibendrinti gyvenimą, nesidairydamas, kas ką pagalvos ir pasakys. Atvirumo pakankamai tiek jo mintyse, tiek dienoraščiuose“, – pristatymo metu kalbėjo žurnalistas Valdas Bartasevičius, užrašęs prezidento pokalbius. Anot jo, knyga dienos šviesą išvys skaitytojų pageidavimu.
JŪRATĖ BARANOVA
„Jurga Ivanauskaitė: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo“
Bus išleista lapkričio mėnesį
Jūratė Baranova – filosofijos profesorė, eseistė, literatūros kritikė, daugelio knygų autorė. Ypač domisi tarpdisciplininiais tyrimais – tiria idėjas, kylančias iš filosofijos ir literatūros, filosofijos ir vizualiojo meno sandūros. Ne veltui šią jos knygą recenzavusi profesorė Viktorija Daujotytė rašo: „Nematau kito tyrinėtojo ar tyrinėtojos, kuris taip profesionaliai galėtų atkurti (sukurti) Jurgos Ivanauskaitės realaus (ar galimo) dėmesio lauką.“
Analizuodama J. Ivanauskaitės fenomeną, autorė pasitelkia visą jos kūrybą: ir literatūrinę, ir vizualiąją. Remiamasi ir pokalbiais su Jurgos mama Ingrida Korsakaite, iki šiol neskelbtais Jurgos laiškais bičiulei grafikei Jūratei Stauskaitei, mokytojui Algimantui Švėgždai, Stasiui Eidrigevičiui, kai kuriais dienoraščių fragmentais.
Knygą sudaro penki skyriai, didžiausias – „Įtakos ir kontekstai“. Tad jos struktūros ašis – kontekstualumas: dailė (nuo H. Boscho, P. Bruegelio iki M. K. Čiurliono, A. Švėgždos), literatūra (nuo J. Kerouaco iki S. T. Kondroto ir R. Gavelio), fotografija, muzika (nuo „The Beatles“ iki L. van Beethoveno), kinas (nuo L. Buñuelio iki I. Bergmano). Apimamo laiko ir rašytojos kūrybos klasifikavimo pagrindu tampa Tibetas: kūryba iki Tibeto, kelionių po Tibetą laiku ir grįžus iš Tibeto.
J. Baranova rašo apie J. Ivanauskaitės pasaulėvoką ir jos raiškos būdus. Autorė į kūrėją žvelgia plačiai – ne tik kaip į rašytoją ar dailininkę, bet ir kaip į kultūros reiškinį, neturintį aiškesnių ribų, bet palikusį pėdsaką XX a. lietuvių kultūros istorijoje. Kultūrologinis-egzistencinis knygos autorės požiūris labai artimas ir pačiai J. Ivanauskaitei. Todėl knyga yra svarbi ne tik humanitarams, filologams – ji tikrai sudomins ir platesnę auditoriją.
Ši knyga yra apie Jurgą Ivanauskaitę ir jos kūrybos ženklus. Kita vertus, tai ir mėginimas stabtelėjus atsigręžti – susigrąžinti bent prisiminimus. Jurga gyveno ir kūrė ne beorėje erdvėje: ją skaitėme arba neskaitėme, priėmėme, kritikavome arba ignoravome. Nekelsime klausimo – kaip, kam ir kodėl. Tiesiog Jurgos Ivanauskaitės fenomenas ženklina didelę dalį jau nebegrąžinamo laiko. Sekant jos pėdomis, galima aptikti ir XX amžiaus antroje pusėje gimusios kartos pėdsakus.
ROBERTAS BADARAS,
DANUTĖ JONUŠIENĖ
„Toksikologo užrašai“
Išleista liepos mėnesį
Robertas Badaras – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, klinikinis toksikologas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas, kelių mokomųjų priemonių aukštųjų mokyklų studentams bendraautoris. Pagrindinė domėjimosi sritis – priklausomybė nuo cheminių medžiagų.
Knyga „Toksikologo užrašai“ atsirado iš žurnalistės Danutės Jonušienės pokalbių su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovu Robertu Badaru. Daugybės žmonių gyvybę išgelbėjęs gydytojas toksikologas joje dalijasi savo įžvalgomis ir patirtimi, pateikia naujausių mokslinių duomenų.
ARŪNAS BUKANTIS
„Kas užlopys dangų“
Išleista rugpjūčio mėnesį
„Kas užlopys dangų“ – klimatologo Arūno Bukančio knyga apie naujo požiūrio į klimatą ir orus būtinybę, apie pasaulinę klimato kaitą ir jos keliamas grėsmes. Skaitytojas sužinos, ar žmogus jau geba valdyti ir keisti orus, kodėl ne visada pasitvirtina orų prognozės, kaip pačiam tapti sinoptiku ir apsisaugoti nuo pavojingų meteorologinių reiškinių, kokia yra gamtos stichijų prigimtis ir jėga, ar egzistuoja klimatinis ginklas, ką gali geoinžinerija.
Knygoje aptariama, kokį poveikį orai ir klimatas daro žmogaus savijautai ir sveikatai, patariama, kur galima įsigyti „orų vitaminų“, kaip meteorologai gali pagelbėti aviatoriams, statybininkams, žemdirbiams, finansininkams, sportininkams, turistams ir kt.
Diskutuojama apie klimato įtaką žmonių protinei ir meninei veiklai, charakterio bruožams, mokslo pažangai, ekonominėms ir politinėms krizėms.
Šios knygos tikslas – padėti skaitytojui susivokti, ko galima tikėtis iš atmosferos reiškinių, ko yra pasiekęs ir ko siekia mokslas, stengdamasis perprasti kaprizingą orų ir klimato charakterį.
Klimatologas prof. Arūnas BUKANTIS – Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas. Daugiau kaip du dešimtmečius jis tyrinėja Lietuvos ir Baltijos jūros regiono klimatą, jo svyravimus, klimato ir orų poveikį įvairioms žmogaus veiklos sritims. Kartu su bendraautoriais yra parašęs 13 monografijų, vadovėlių ir studijoms skirtų leidinių, įvairiomis klimatologijos ir meteorologijos temomis paskelbęs daugiau kaip 90 straipsnių.
„Tikimės, kad knyga bus perkama. Joje yra ne tik daug populiarių dalykų, bet ir akademinių“, – sakė L. Varanavičienė.
GIEDRIUS DRUKTEINIS
„Kaip išlikti suaugusiųjų pasaulyje“
Bus išleista 2014 gruodžio mėnesį
Giedrius Drukteinis – lektorius, konsultantas, žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas. Jis išleido šešias knygas: „Vietnamo karas“(1993), „Ulsteris, mano širdis“ (1997), „Izraelis, žydų valstybė“ (2005), „Kaklaraištis yra politika“ (Tyto alba, 2011), „Lyderiai: 50 sėkmės istorijų“ (2013), „Kodėl spaudžiam dešinę: apie etiketą ir manieras“ (Tyto alba, 2014).
„Kaip išlikti suaugusiųjų pasaulyje“ – septintoji Giedriaus Drukteinio knyga, skirta mokyklą baigiantiems jaunuoliams, kuriems prieš akis nusidriekia begalė naujų nežinomų ir dar nemintų kelių.
Kaip pasirinkti deramą kelią, kaip įgyvendinti savo svajones, pasiekti užsibrėžtų tikslų, o jeigu jų neturi – kaip pasirinkti tinkamus, kad gyvenimas suaugusiųjų pasaulyje susiklostytų kuo geriau?
Tai praktinių patarimų, pamokymų ir gyvenimo išminties kupina knyga, kurioje nevengiama diskutuoti ir tokiomis skaudžiomis temomis, kaip savižudybių prevencija, jaunimo alkoholizmas, priklausomybė nuo azartinių lošimų, narkotinių medžiagų.
ALVYDAS JOKUBAITIS
RAIMUNDAS LOPATA
„Lietuva kaip problema. Filosofiniai istoriniai politikos tyrinėjimai“
Bus išleista rugpjūčio mėnesį
Alvydas Jokubaitis – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Knygų „Postmodernizmas ir konservatizmas“ (1997), „Liberalizmo tapatumo problemos“ (2003), „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“ (2005), „Politika be vertybių“ (2008), „Vertybių tironija ir politika“ (2012) autorius.
Raimundas Lopata – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, Ukrainos nacionalinės T. Ševčenkos premijos nominantas.
„Lietuva kaip problema“ tęsia lietuvišką filosofinio ir istorinio mąstymo apie savo šalies kultūrą ir politiką tradiciją. Knygą sudaro dviejų politologų apmąstymai ta pačia tema – kas yra Lietuva ir jos politika. Nepaisant filosofinės ir istorinės politikos analizės skirtumų, šias dvi disciplinas knygoje vienija bendras noras suvokti šiuolaikinės Lietuvos būklę.
Knygoje nagrinėjamos konkrečios problemos: kas yra mokslinis politikos pažinimas? Kodėl Lietuvos tautinė valstybė yra sunkiai įgyvendinamas uždavinys? Kuo skiriasi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir tautinė valstybė kaip politinio gyvenimo formos? Kaip dabartinė liberalioji demokratinė valstybė keičia istorijos ir politikos santykio supratimą? Kodėl vyskupas Motiejus Valančius gali būti traktuojamas kaip LDK ir tautinę valstybę jungianti grandis? Kodėl įstatyminis Lietuvos atmintinų dienų sąrašo papildymas Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos data tapo rimta politine problema? Koks Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorinių ir politinių pažiūrų santykis? Kokią žymę Valdo Adamkaus istorijos refleksijoje įspaudė emigracija ir kaip tai atsispindėjo jo prezidentinėje veikloje? Ką Lietuvos ir kitų valstybių gyvenimui reiškia valstybininkas? Kodėl demokratijai nereikia religijos? Kaip susižavėjimas anglosaksų moralės filosofija nūdienos Lietuvos filosofinį gyvenimą stumia į aklavietę, de facto netiesiogiai keldamas klausimus politikai Lietuvoje?
Leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė juokavo, kad ši knyga itin populiari Žirmūnuose. „Kiti rajonai vartoja saikingiau“, – juokavo moteris konferencijos metu.
DOLORESA KAZRAGYTĖ
„...be pabaigos...“
Autobiografinė eseistika
Bus išleista 2015-ųjų vasario mėnesį
Doloresa Kazragytė, kūrybinį kelią pradėjusi 1967 metais Nacionaliniame dramos teatre, vėliau tapo Kauno dramos teatro aktore. Dirbo su garsiausiais teatro režisieriais, sukūrė daugiau kaip 30 įsimintinų vaidmenų teatre. Jau kelias žiūrovų kartas žavi ir jos kino vaidmenys: Arūno Žebriūno „Naktibaldoje“, „Riešutų duonoje“, „Seklio Kalio nuotykiuose“, Almanto Grikevičiaus „Fakte“, Marijono Giedrio „Sūnuje paklydėlyje“ ir kitų žymių režisierių juostose.
Daugelį metų aktorė rašo miniatiūrines noveles apie teatrą, gyvenimą ir jame sutiktus žmones. „Tyto alba“ yra išleidusi autorės esė knygas „Ramybės nerimas“ (2010), „Raudoni sandaliukai“ (2012).
„...be pabaigos...“ – aštuntoji D. Kazragytės autobiografinės eseistikos knyga, kaip visada atvira dienoraštinė išpažintis. Aktorė rašo apie tai, kas jos gyvenime įvyko 2011–2014 metais. Apie ką ji kalba su savimi ir skaitytoju? Apie mažus kasdienybės stebuklus, susitikimus su Lietuvos miestų ir miestelių žmonėmis, darbą teatre, abejones ir tikėjimą, gyvenimo šurmulį ir tylos palaimą.
Ir apie netikėtą likimo dovaną – įspūdingą kelionę į Izraelį...
RŪTA MATAITYTĖ
„Gunda“
Bus išleista 2015-ųjų sausio mėnesį
„Gunda“ – trečiasis Rūtos Mataitytės romanas (pirmieji – „Svajonė apie sniegą“, 2013; „Laiškai“, 2013). Romano pagrindinė veikėja Gunda išvažiuoja mokytis į Norvegiją. Baigusi studijas universitete ji tampa vertėja ir pasilieka gyventi Osle. Ši knyga – tai pasakojimas apie žmogaus adaptaciją svetimame krašte, apie kultūrinius skirtumus, žmogiškuosius konfliktus, o svarbiausia – apie vertėjos darbą, leidžiantį prisiliesti prie daugybės nepažįstamų žmonių istorijų, gyventi šalia jų, stengiantis išlikti nešališka ir kuriant savo asmeninę istoriją.
Rūta Mataitytė – architektė, vertėja, poetė ir rašytoja. Vilniaus universitete 1994–1996 m. studijavo lietuvių filologiją ir norvegų kalbą, įgijo filologės bakalauro diplomą. Nuo 1996 m. gyvena Norvegijoje. Oslo universitete studijavo norvegų filologiją, o 2009 m. baigė Oslo aukštąją architektūros ir dizaino mokyklą. 2010 m. Oslo aukštojoje mokykloje įgijo vertėjos specialybę ir nuo tada dirba norvegų–lietuvių kalbų vertėja.
Iš norvegų į lietuvių kalbą verčia grožinę ir dalykinę literatūrą, publicistiką, taip pat rašė ir vertė įvairius straipsnius savaitraščiams „Veidas“, „Literatūra ir menas“, žurnalams „Litauen-Nytt“, „Šeima“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Psichologija tau“, „Tavo vaikas“ ir kt., prisidėjo prie lietuvių–norvegų kalbų žodyno rengimo.
MIKALOJUS VILUTIS
„Sriuba“
Esė
Bus išleista birželio mėnesį
Nauja Mikalojaus Vilučio knyga „Sriuba“ – esė rinkinys, tarsi prieš penkerius metus išėjusio „Torto“ tęsinys, tik, pradėjęs nuo deserto, dabar menininkas patiekia pirmąjį patiekalą – sriubą. Nepraradę humoro jausmo „Sriubos“ ragautojai ir valgytojai ras čia įvairiausių prieskonių – autorius paskanino sriubą per savo įspūdingą gyvenimą patirtais spalvingais įspūdžiais, nutikimais. Knyga iliustruota dailininko darbais.
Pats autorius savo paveikslų ir tekstų knygą vadina ,,samprotavimais“, jos išleidimo tikslas – „atsikratyti minčių, kurios užkimšusios galvą“.
Šias esė galima būtų apibūdinti kaip „filosofines“, juk filosofijos esmė – nelinksma tiesa, tik Vilutis pamokslavimu ir moralizavimu neužsiima – jis tiesiog kviečia skaitytojus kartu ieškoti atsakymų į painius gyvenimo klausimus, klysti ir galbūt galiausiai rasti.
Mikalojus Povilas Vilutis – dailininkas grafikas, nuo 1981 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Serigrafijos pradininkas Lietuvoje. Nuo 2000 m. kūrė tapybos darbus akrilu. Yra sukūręs ekslibrisų, plakatų, iliustracijų knygoms, mažosios skulptūros darbų. 1989–2007 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje, jam suteiktas profesoriaus vardas. Dailininko kūryba įvertinta Lietuvoje bei užsienyje. Rašo straipsnius periodikai, išleido knygas „Tortas“ („Tyto alba“, 2009), kartu su Antanu A. Jonynu – „Paskutinės dienos Itakėje“ („Tyto alba“, 2007). 2004 m. už šilkografijų ciklus, originalias ir estetiškai veiksmingas formas-ženklus, prasminių situacijų raiškumą apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija.
AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ
„Klara“
Bus išleista lapkričio mėnesį
Agnė Žagrakalytė – viena įdomiausių jaunosios kartos lietuvių poečių ir prozininkių. Yra išleidusi du eilėraščių rinkinius – „Išteku“ (2003 ) ir „Visa tiesa apie Alisą Meler“ (2008 ), o 2013 metais pasirodęs jos pirmas romanas „Eigulio duktė: byla F 117“ pelnė Jurgos Ivanauskaitės ir Patriotų premijas, buvo įtrauktas į Kūrybiškiausių 2013 metų knygų dvyliktuką.
„Klara“ – istorija apie mergaitę, gimusią ir augusią Lietuvoje, bėgusią nuo skurdo ir pažeminimo, susidėjusią su ne itin gera kompanija, apkeliavusią pusę pasaulio didmiesčių. Suvargusi paauglė, vėliau – jauna moteris, besitaškanti pinigais, liudijanti bylose ir nuolat nuo kažko bėganti, nuolat bijanti. Kas ją veja? Klaros personažas jau buvo šmėstelėjęs A. Žagrakalytės kūryboje, bet ši Klara jau kitokia – platesnė gyvenimo erdvė, komplikuotas charakteris, sudėtingos patirtys. Keturi broliai, patėvis švedas, draugas albanas Karlas, su kuriuo susipažįsta salsos klube, bulgarė senutė madam Petčeva, pas kurią galiausiai randa prieglobstį... Pasakojama poetiniu stiliumi, bet įvykiai keičiasi greitai, epizodai dėliojami tartum komiksų pasaulyje. Autorė savo pasakojimo stilių ir apibūdina kaip bande desinée arba ligne claire literatūroje: „Kodėl bande dessinée? Todėl, kad į nupieštą kraują žiūrėti yra daug paprasčiau. Kodėl ligne claire? Nes man pačiai šis stilius patinka labiausiai. Ir skaityti, ir piešti.“
