Parodos idėja Almyrai Weigel kilo žvelgiant į paprastą buities detalę - ant seno laikraščio skiautės suvyniotą siūlų kamuolėlį. Autorė siūlo ir laikraščio skiautės jungtyje bei vyniojimo veiksme įžvelgė liaudiškos patirties ir civilizacijos pagimdyto informacijos srauto giminingumą ir įtampą. Iš siūlų audžiamas žmogaus rūbas. Informacijos gijos galop „suaudžia” žmogaus gyvenimo istoriją. Taip Almyros Weigel projekte į vieną meninį audinį asociatyviai apjungiama žiniakslaida ir tekstilė.
Parodos atidarymą pradėjo Kauno šokio teatro „Aura“ pasirodymas. Menininkė jau ne pirmą kartą bendradarbiauja su šiuo šokio teatru, o jų pasirodymui pavadintam „Užslėpto praregimumas“ net sūkūrė įspūdingą suknelę iš laikraštinių siūlų. Birutės Letukaitės sukurta choreografija šokėjams leido susilieti su Almyros Weigel kūriniais ir parodos tematika. 

Atidarymo metu kūrėja dėkojo susirinkusiesiems, o paklausta kaip jaučiasi neslėpė palengvėjimo ir džiaugsmo, kad daugiau nei du metus trukę darbai baigti ir sakė: „Šiandien jaučiuosi šventiškai nuo pačio ryto, darbas padarytas ir dabar galiu džiaugtis bei bendrauti.“

Paklausta, kodėl kūriniams pasirinko būtent vokiškus ir lietuviškus laikraščius Almyra Weigel neslėpė, kad tai turi tam tikrą prasmę. „Aš esu Lietuvė, tačiau negyvenu Lietuvoje, todėl laikraštis „Draugas“ leidžiamas Čikagoje, lietuvių kalba ir apie lietuvius, man labai tiko. Aš nelaikau savęs emigrante, tačiau gyvenu kitoje šalyje, kitoje tautoje, Vokietijoje, ir todėl man norėjosi lietuviškos ir vokiškos spaudos dialogo.“

Almyros Weigel kūriniuose matyti tiek žymūs Lietuvos, tiek Vokietijos veidai. Autorė teigė, kad žmogaus veidas kūriniuose yra svarbus, nes spaudoje yra aprašomas mūsų gyvenimas, o parodos tikslas pažvelgti plačiau į tradiciją. „Tie veidai siūlų ritinėlyje esame mes“, - teigė autorė.

Keletas Almyros Weigel biografijos faktų

Almyra Weigel (g. 1964) – šiuolaikinio meno kūrėja, plataus akiračio menininkė, kūryboje besigilinanti tiek į šiandienos pasaulio problemas, tiek ir į tradiciją, atminties, įpročių vaidmenį individo gyvenime.

Menininkė gimė Prienuose, 1987-2001 m. studijavo tekstilę ir kūrė Kaune, o nuo 2001 m. gyvena Berlyne. Išvykusi iš Lietuvos, dailininkė sėkmingai integravosi Vakarų meno lauke. Ji dalyvauja svarbiose grupinėse parodose, rengia personalines parodas, vadovauja kūrybinėms dirbtuvėms. Almyra Weigel taip pat aktyviai veikia kaip parodų kuratorė, organizuoja Lietuvos meninės tekstilės pristatymus (Dortmundas, 2009, Berlynas, 2005, 2008, Salzburgas, 2000).

Jos vadybinė veikla ypač vertinga Lietuvos tekstilės sklaidai.
Almyra Weigel kartu su dailininkėmis Laima Oržekauskiene, Vita Gelūniene, Lina Jonike, Loreta Švaikauskiene, Monika Grašiene, Inga Likšaite ir kt. priklauso ratui kūrybingųjų menininkių, XXI a. pradžioje atvedusių Lietuvos profesionaliąją tekstilę į kūrybinį pakilimą ir tarptautinį pripažinimą. Šios menininkės stipriai pakeitė tekstilės meno sampratą: atsisakyta siaurai taikomo meno ir pereita prie konceptualiosios tekstilės.

Almyros Weigel asmeninis įnašas – autorinių technikų novatoriškumas, neįprastų netekstilinių medžiagų prasmingas naudojimas, populiariųjų šiuolaikinio meno temų, tokių kaip tradicijos ir dabarties santykis, moteriškumas, emancipacija, praturtinimas konceptualiais tekstilinės prigimties kūriniais. Ankstesniuosius, objekto pobūdžio kūrinius buvo galima perskaityti kaip elegantiškas ir melancholiškas tekstilines noveles apie moterį (Iš prijuosčių serijos: jaunamartė, kirpėja, namų šeimininkė, 2005).

Apie 2010-tuosius metus menininkė perėjo prie komunikacijos problematikos, suprantamos kaip gija, siūlas ar linija, jungianti žmones, šalis, draugus ar mintis. Komunikacijos, arba sąveikos su pasauliu klausimas tarp Lietuvos ir Vokietijos migruojančiai menininkei yra nemažiau svarbus už ankstesniojo etapo pagrindinę temą – moters identiteto paieškas.

Paroda Pamėnkalnio galerijoje veiks iki rugsėjo 30 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)