Vilniaus meno mugė – tokia pati kaip Vilnius. Nedidelė, jauki. Čia nėra garsių pasaulinių vardų ir šimtatūkstantinių sandorių. Ir tai galima vadinti jos pranašumais. Lankytojas ramiai renginį apeis per pusdienį, dėmesio neblaškys žvaigždės ir kainos – galima gilintis į rodomus kūrinius. Čia pavargsi, bet ne pervargsi. O gal net ką įsigysi – lyginant su vakarietiškomis ši mugė nėra brangi. Vilniaus mugėje beveik nėra darbų politinėmis ar aštriau išreikštomis socialinėmis temomis. Vargu ar ras kuo pasidžiaugti konceptualaus meno gerbėjai. Vyrauja ramūs, nuosaikūs kūriniai.
Tam, kad apsilankymas mugėje būtų įdomesnis, o gal net – naudingas, menu paprastai nesidomintiems lankytojams siūlau žaidimą. Taisyklės paprastos – vaikštinėjant mugėje reiktų išsirinkti 3 kūrinius: tą, kuris labiausiai patinka, tą, kuris labai nepatinka ir tą, kuris kažkuo nustebino. Toliau įdomioji dalis – pamėginti sau keliais punktais suformuluoti, kodėl tie konkretūs darbai patiko, nepatiko ar nustebino. Žaidimas bus įdomesnis, jei trejetukus atskirai rinksite keliese – esu beveik tikra, kad net ir artimų, panašaus skonio žmonių rezultatai skirsis ir prie kavos puodelio ar vyno taurės užsimegs įdomi ir savęs bei artimo pažinimui naudinga diskusija.
Stendas 3.14. Maloniai nustebino efektinga jauno skulptoriaus Vytauto Viržbicko instaliacija. Baltas, ant užpakalinių kojų nebepastovintis natūralaus dydžio žirgas bei kiti ironiškai traktuojami prabangos simboliai (senovinis šviestuvas, šampano butelis) pasakoja apie nebeveikiančią, neįgalią prabangą. Ironiškas, vizualiai efektingas darbas skatina žiūrovą kurti savo scenarijų.
Stendas 3.15. Nepraeikite pro Kauno fotografijos galerijos stendą. Nors iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti nuobodžiu – įspūdis klaidingas. Čia rodomos ir parduodamos nuotraukos (sidabro atspaudai) su istorija. Profesionalus fotografas Vytautas Stanionis (1917–1966) 1946 metais fotografavo žmones naujiems, sovietiniams pasams. Kadruose po du jie sėdi, suprantama, pinigų taupymo sumetimais. Vėliau šias nuotraukas iš tėvo negatyvų atspaudė fotografo sūnus, taip pat fotografas Vytautas V. Stanionis. Įsižiūrėkite į žmonių veidus, jų laikyseną. Juose – praėjęs karas, partizanų judėjimas, nauja valdžia, trumpai tariant – visa to meto Lietuvos istorija.
Stendas 3.23. Keliuose stenduose patys save pristato menininkai. Žiūrint į tekstilininkės Eglės Gandos Bogdanienės instaliaciją reikia žinoti, iš ko ji sukurta. Menininkė Vilniaus dailės akademijoje dirba prorektore studijoms. Matome jos pačios „sukurtus“ dokumentus – įsakymus, projektus, ataskaitas, ant kurių paskui menininkė ryškiais siūlais išsiuvinėjo gėles, ornamentus, žodžius. Balti takeliai ant grindų taip pat pagaminti iš dokumentų – jos pačios rašytų studijų ataskaitų.
Stendas 3.26. „Wolkonsky“ galerija iš Miuncheno buvo apdovanota geriausios galerijos prizu. Ji įvertinta už puikią bendrą visumą, kurioje darniai kalba dviejų menininkų geometrinių formų, nepaprastai kruopščiai atlikti kūriniai. Verta ne tik iš tolo pasigrožėti darniu galerijos stendo vaizdu – priėjus arčiau atsivers meistriškumas ir jautri, trapi kūrinių nuotaika.
Stendas 5.12. Galerija „Kunstkamera“ parengė gerą Lietuvos fotografijos „aukso fondo“ kolekciją iš tų laikų, kai Lietuvos fotografija savitumu ir kokybe garsėjo visoje Sovietų sąjungoje. Besidomintys fotografija daugelį šių nuotraukų žino mintinai, tačiau likusiems tai puiki proga koncentruotai susipažinti su fotografijos žvaigždėmis.
Stendas 5.21. Nepraleiskite Baroti galerijos stendo. Klaipėdiečiai rodo puikaus fotografo, Remigijaus Treigio fotografijas. Žiūrint į nedidelio formato juodai baltas nuotraukas neapleidžia jausmas, kad čia kažkas ką tik įvyko ar tuoj įvyks, o kol kas – jose užfiksuotas tylos momentas. Tame pačiame stende pristatomas iš kitais metais Venecijos bienalėje Lietuvai atstovausiantis menininkas, Dainius Liškevičius.
Stendas 5.27. Baltarusių galerija „Ў“ mugėje – ne pirmą kartą. Galerija atvežė 2 fotografus, iš kurių vienas – Igor Savchenko – jau praeitos mugės metu pastebėtas ir įvertintas lietuvių publikos. Šiais metais jis pelnė geriausios mugės fotografijos apdovanojimą. Inžinieriaus mokslus baigęs I. Savchenko fotografuoti pradėjo būdamas 26-erių. Fotografijos – tarsi pabrėžtinai neefektingos. Jos juodai baltos, nedidelio formato ir netiražuojamos. Tačiau įtraukia kaip gera poezija, kur viskas tikslu ir suskaičiuota tam, kad gimtų jausmas.
Stendas 5.28. „Tsekh“ galerija iš Kijevo Vilniaus meno mugėje taip pat ne pirmą kartą. Jie – viena iš nedaugelio galerijų, nesiskundžiančių prastais pardavimais šioje mugėje. Visada naujus šeimininkus suranda Ievgen Petrov meistriškai atliktos akvarelės, šiais metais jų herojai – benamiai šunys. Skaidri akvarelės technika ir ironiškas, paradoksus atskleidžiantis žvilgsnis į visuomenę priverčia šalia darbų stabtelti ilgam. Akvareles lydi ir nedidelės to paties autoriaus sukurtos skulptūros.
Stendas 5.30. Tekstilės galerija „Artifex“ pristato geriausia mugės menininke išrinktos, Eglės Ridikaitės darbus. Didelio formato drobėse aerozoliu išpurkštos menininkės močiutės skarelės, o šalia keliais žodžiais nusakyta kokiomis progomis jos nešiojamos. Močiutės skarų kolekcija, anūkės perteikta šiuolaikiškomis priemonėmis – jautru, kiek sąmojinga, o meno mugės kontekste – dar ir ironiška.
Stendas 5.33. „Theca“ galerija iš Šveicarijos, mano galva, viena puikiausių mugės galerijų. Jie teisingai įvertino šios mugės kontekstą ir atvežė du neprovokatyvius, tačiau tai nereiškia, kad neįdomius menininkus. Jonathan Guaitamacchi paveikslai – turbūt geriausia tapyba šioje mugėje (2011 ir 2009 metais ji buvo rodoma Venecijos bienalėje). Monochrominiai, labai sodrūs darbai pasakoja apie miestų ir kalnų prisiminimus – kas iš matytų urbanistinių ar gamtinių peizažų išlieka ne fotografijose, tačiau mūsų atmintyje? Mohsen Taasha Wahidi (jauniausias 2012 metų „Documenta“ menininkas) – mišria technika kuria autobiografinius piešinius – Korano eilutės, savita spalvų simbolika ir įvaizdžiai mažo formato piešiniuose pasakoja žmogaus ir šalies istorijas. Nusišypsokit maloniam galeristui ir jis tikrai padės jums jas perskaityti.
Verta užsukti ir į salę numeris 4. Čia rodomi mugės projektai nėra skirti pardavimui. Dar truputis sovietmečio fotografijos – atskira Antano Sutkaus didesnio formato darbų ekspozicija, toliau – Svajonės ir Pauliaus Stanikų instaliacija, o galiausiai – darbai iš privačios „Lewben Art Foundation“ kolekcijos.
Suprantama, tai tikrai ne visi dėmesio verti stendai ir kūriniai. Neabejoju, kad atrasite savo favoritų ir tuo džiaugiuosi. Mugei rekomenduočiau skirti mažiausiai 2, o geriau – 4 valandas, tada dar spėsite įpusėję užkąsti ar bent išgerti kavos. Kaip ir žadėjau – pavargsite. Tačiau nepervargsite. O jei liks jėgų ir laiko – panagrinėkite mugės paskaitų programą (http://www.artvilnius.com/lt/2014/lankytojams/programa), kurioje – galerijų, knygų pristatymai, pokalbiai su menininkais ir, žinoma, meno kolekcionavimo temos.
Mugė veiks iki šeštadienio (birželio 21 d.).
Darbo laikas:
2014 m. birželio 19 d., ketvirtadienis 11:30–20:00 val.
2014 m. birželio 20 d., penktadienis 12:00–21:00 val.
2014 m. birželio 21 d., šeštadienis 11:30–17:00 val.
