Kiekvienais metais „Vakarienė baltai“ rengiama 40 pasaulio miestų, joje dalyvauja daugiau nei 12 tūkst. dalyvių. Madridas, Paryžius, Niujorkas, Los Andželas, Singapūras – tai tik keletas didmiesčių, kuriuose minios baltai apsirengusių žmonių vieną vakarą švenčia grožį, eleganciją ir draugystę.

Dovilė Šimkutė-Butkienė, viena iš „Vakarienės baltai“ iniciatorių ir organizatorių Lietuvoje, teigia, kad prancūziška dvasia dvelkiantis renginys bus išskirtinė vasaros pabaigos šventė vilniečiams ir sostinės svečiams bei prisidės prie Vilniaus kaip modernaus, stilingo ir atviro miesto įvaizdžio.

„Matydama, kokio populiarumo ir dėmesio šis renginys sulaukia Paryžiuje ir kituose miestuose, buvau tikra, kad anksčiau ar vėliau jis įvyks ir Lietuvoje. Šiais metais ilgai puoselėta svajonė išsipildė ir elegantiško bei slapto vakaro raktas pagaliau atsidurs ir vilniečių rankose. Tai bus renginys, kuriame vieną vakarą dalyviai niekur neskubės ir pamiršę rūpesčius džiaugsis gyvenimu“, – sako D. Šimkutė-Butkienė.

Lysianne Caron, Prancūzijos kultūros atašė Lietuvoje, nuomone, surengti „Vakarienę baltai“ Vilniuje yra puiki iniciatyva, kuri dažnai pilkai ir nuobodžiai rutinai suteiks šviesos, elegancijos ir lengvumo. „Šio renginio baltos spalvos kodas, kuris taikomas visiems, panaikina barjerus tarp socialinių klasių ir leidžia kiekvienam dalyviui pasijausti vienos didelės bendruomenės dalimi”, – sako L. Caron.

Kad šis renginys skatina socialinės atskirties išnykimą, teigia ir Eugenijus Skerstonas, socialinių mokslų daktaras ir prancūzų kultūros žinovas. „Šis ištaigingas, paslaptimi ir intriga apgaubtas piknikas yra puiki proga visiems – draugams, kolegoms, šeimos nariams, kaimynams – susėsti prie bendro stalo, pasijusti pakylėtiems ir pasikalbėti temomis, kuriomis kasdien nekalbame – apie kultūrą, grožį, žmones, baltą spalvą“, – mano socialinių mokslų daktaras.

„Vakarienė baltai“ nėra eilinis piknikas mieste – tai savo istoriją, koncepciją ir taisykles turintis renginys. Pirmosios vakarienės idėja kilo prancūzui Francois Pasquier prieš 25 metus. Praleidęs keletą metų užsienyje, jis norėjo pasimatyti su senais draugais ir suorganizavo jiems pikniką. Pikniko mintis buvo paprasta: „Atsinešk maisto ir atsivesk naują draugą“.

Francois sodas buvo per mažas svečiams, todėl jis pakvietė visus susirinkti Bulonės miške ir paragino apsirengti baltais drabužiais, kad vienas kitą lengvai surastų. Šio vakaro idėja tapo labai populiari tarp paryžiečių ir greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Kaip pažymi D. Šimkutė-Butkienė, neeilinis vakaras turi keletą griežtų taisyklių, kurių privalo laikytis kiekvienas dalyvis. Šio vakaro kodas – balta spalva ir elegancija, todėl neleidžiama vilkėti kitų spalvų drabužių bei sportinės aprangos – šortų, marškinėlių, kepuraičių, avėti sportbačių ar šlepečių.

Kiekviena pora į sutartą vietą turi atsinešti mažą sulankstomą staliuką, dvi kėdes ir pikniko krepšį su maistu ir gėrimais. Jame jokiu būdu negali būti vienkartinių indų.