- Paskutiniu metu jus labai sunku pagauti Lietuvoje, o ir interviu beveik nebeduodate. Kas vyksta jūsų gyvenime? Kodėl daugiau tylite, nei kalbate?
- Aš ne prieš interviu, tik man norisi nepaviršutiniškų pokalbių. Ir veikti yra turbūt svarbiau negu kalbėti…(šypsosi). Mano gyvenimas šiuo metu labiau perkeltas į Maskvą, nors dažnai būnu ir Lietuvoje, grįžtu į savo spektaklius. Štai ir dabar esu Vilniuje, repetuoju spektaklį ''Ana Karenina'' su nauja artistų sudėtimi, kurį rodysime gegužės 6 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
- Paskutinį spektaklį A|CH teatre pastatėte 2010 metais - “Aną Kareniną”. Jis vis dar rodomas ir puikiai lankomas, tačiau žiūrovai neabejotinai pasiilgo naujo jūsų šedevro. Ar jūs nepasiilgote lietuviškos publikos, jūsų trupės?
- Neseniai paskelbėte artistų paiešką Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad statysite naują spektaklį?
- Skelbiau atranką, nes norėjau susipažinti su tais žmonėmis, kurie norėtų su manimi dirbti. Labai malonu, kad atsiliepė tikrai daug artistų. Į susitikimą kviečiau tik tuos, kurių visai nepažįstu, jų atėjo net septyniasdešimt! Visų duomenis užregistravom A|CH teatre, visiems pasižiūrėjau į akis, visus įsiminiau. Žinau, kad su dauguma dar tikrai susitiksim.
- Sakoma, kad tikras režisierius turi pristatyti bent po vieną premjerą metuose. Iš tiesų, dažniausiai per metus jūs sukuriat po kelis spektaklius. Bendradarbiaujate ir su Rimu Tuminu – kuriate choreografiją jo spektakliams E. Vachtangovo teatre. Kaip ir neturime dėl ko jums priekaištauti… Bet visgi, kada gi įvyks nauja jūsų premjera Lietuvoje?
- Kokias kūrybines mintis puoselėjate?
- Tokio veiksmo mano galvoje nėra. Aš tiesiog gyvenu, stebiu žmones, situacijas, jas analizuoju. Vieną dieną “išsikristalizuoja” klausimas, problema, apie kurią norisi pakalbėti su kitais žmonėmis, pasidalinti. Tada atsiranda literatūrinė medžiaga, tada muzika. Tada, pats savaime, spektaklis. O kartais būna ir visai atvirkščiai. Kokia nors smulkmena atveda iki vizijos.
- Ko jums labiausiai trūksta, būnant ne Lietuvoje?
- Pačios Lietuvos. Gera gauti galimybę įvertinti savo šalies privalumus. Lietuvoje nuostabi gamta, švarus oras, jauki miestų architektūra, skanus maistas. Čia taip gera grįžti! Norėtųsi ir pasilikti. Bet...laikas parodys.