Projekto meno vadovė Tatjana Sedunova organizavo ne vieną stambų renginį, kuriam tiktų antraštė „pirmą kartą Lietuvoje“. Jos dėka mūsų šalyje įvyko įspūdingas Maskvos Didžiojo teatro pasirodymas „Šimtmečio baletai“, skirtas genialiam impresarijui Sergėjui Diagilevui ir trims jo „Rusų sezonų“ baletams – „Šecherezadai“, „Fauno popietei“ ir „Poloviečių šokiams“. Meno vadovė Lietuvoje buvo surengusi visame pasaulyje žinomo maestro Valerijaus Gergijevo ir jo vadovaujamo Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninio orkestro įspūdingą pasirodymą. T. Sedunovos dėka Lietuvos žiūrovai išvydo nepakartojamą Iljos Averbucho „Small stories of a Big City“ ledo šou, kuriame dalyvavo 12 pasaulio, Europos ir Olimpinių čempionų. Tikru atradimu vilniečiams tapo „Neprilygstamų baleto talentų“ koncertai, kuriuose pasirodė Rusijos baleto grandai – garsiausio tarptautinio baleto festivalio „Dance Open“ dalyviai.
Dar vienas T. Sedunovos ir jos vadovaujamo „Baleto fondo” projektas “Gulbių ežeras” Galvės ežere” yra, ko gero, techniškai sudėtingiausias iš visų kada nors realizuotų kultūros projektų Lietuvoje. Galbūt todėl, praėjusiais metais, kai idėją buvo bandoma įgyvendinti pirmą kartą, ne viskas pavyko sklandžiai.
„Deja, kaip dažnai būna, pirmas blynas šiek tiek prisvilo, - sako meno vadovė. – Nuoširdžiai atsiprašome žiūrovų ir garantuojame, kad šiais metais apmaudžių techninių klaidų nebebus”.
Šiais metais projektą padės įgyvendinti naujas partneris – viena didžiausių pasaulyje klojinių ir pastolių sistemų gamintoja, tarptautinė vokiečių įmonė. Jos profesionalūs darbuotojai vykdo nestandartinę statybą, o taip pat aktyviai realizuoja ambicingiausius bei techniškai sudėtingiausius nestandartinių meno projektų techninės dalies infrastruktūros sukūrimą bei atsako už jo saugų eksploatavimą. Įmonė turi plačią scenų nestandartinėse gamtos bei architektūros erdvėse statybos patirtį, o neseniai sėkmingai įvykdė unikaliam baleto projektui skirtą pilnavertės scenos ant vandens statybą Ispanijos sostinėje Madride. Lietuvos filialas, perėmęs šią unikalią patirtį, įsipareigoja Lietuvos žiūrovams sukurti ne mažiau stulbinamo reginio platformą ant Trakų Galvės ežero vandens paviršiaus, kuri derės būtent su šia konkrečia gamtos aikštele.
Kita renginio partnerė – viena didžiausių ir seniausių Baltijos šalyse renginių techninio aptarnavimo įmonė. Jos dėka žiūrovams skirtos vietos bus įrengtos renginiui skirtoje teritorijoje taip, kad kiekvienas žiūrovas puikiai matytų ne tik veiksmą ant scenos vandenyje, bet ir pagal renginio koncepciją numatytą žalumoje skęstančios Trakų pilies bei gamtovaizdžio natūralių dekoracijų visumą. Tai ir sudarys bendrą nakties pasakos įspūdį. Įmonė taip pat garantuos šviesų visumos gausą virš scenos, kuri atskirs žiūrovus nuo scenos. Jos dėka bus sudaromas įspūdis, kad gulbės šoka tiesiog vandenyje. Visa tai – gamtos ir architektūros dekoracija, specialus vėlyvo vakaro apšvietimas bei šokėjų meistriškumas – sukurs nepakartojamą, niekam kitam neprilygstamą unikalų ir didingą reginį.
“Modernių laikų pasaulinės tendencijos diktuoja savas sąlygas: vasaros baleto sezonus šiais laikais labai populiaru rengti atvirose gamtos bei architektūros erdvėse, - sake meno vadovė.- Mes trokštame padovanoti tokią galimybę ir Lietuvos baleto mėgėjams. Turbūt nėra pasaulyje teatro, kuriame nebūtų buvęs pastatytas “Gulbių ežeras”. Teatro trupė, kuri atliks šį spektaklį buvo pasirinkta neatsitiktinai: Latvijos nacionalinio baleto choreografas Aivaras Leimanis pasiūlė savo originaliąją klasikinio baleto versiją, kuri kūrybiškai išplėtoja genialiąją Marijaus Petipos ir Levo Ivanovo choreografiją”.
Latvijos nacionalinis baletas yra vienintelė savo srities profesionali trupė Latvijoje bei viena pajėgiausių trupių pasaulyje. Daugiau kaip devynis dešimtmečius gyvuojanti baleto istorija Latvijoje susijusi su geriausiomis klasikinio baleto mokyklos tradicijomis. Šios tradicijos sėkmingai perduodamos iš kartos į kartą bei padovanojo pasauliui Rygoje išugdytas baleto žvaigždes, tokias kaip Michailas Barišnikovas, Maris Liepa ir Aleksandras Godunovas.
Šiuo metu Latvijos nacionalinio baleto repertuaro pagrindą sudaro klasikinio baleto šedevrai – „Žizel“, „Gulbių ežeras“, „Spragtukas“, „Don Kichotas“, „Korsaras“, „Miegančioji gražuolė“, „Bajaderė“, o taip pat žiūrovų pamėgti klasikinio šokio spektakliai, pastatyti šiuolaikinių choreografų – „Kopelija“, „Bachčisarajaus fontanas“ bei „Upelis“.
Latvijos nacionalinis baletas su spektakliais gastroliavo Paryžiaus Šatlė teatre, Maskvos Didžiajame teatre, Venecijos La Fenice teatre, Romos operoje, Edinburgo festivalio salėje, Liono Maison de la Danse teatre, V. Nemirovičiaus-Dančenkos Maskvos akademiniame muzikiniame teatre, o taip pat kitose pasaulio pripažintose vietose.
