Ar Lietuvoje populiari animacija?
Ar daug žinote apie Lietuvos animaciją? Reikia paklausti žmonių, kurie visiškai nesusiję su animacija ir gausime atsakymą.
Ar pelningas animatoriaus darbas?
Jeigu esi kuriantis filmus žiūrovams kino salėje – nepelninga. Bet, jei esi geras animatorius ir įsidarbini reklamos ar panašioje įmonėje, tada galima neblogai gyventi. Asmeniškai, vienam internetiniam serialui buvau sukūrusi vinjetę. Leidykla „Šviesa“ buvo užsakiusi keletą animacinių filmukų, bet jų nėra mano tinklapyje.
Ar reikalingi rėmėjai?
Kurdama savo debiutinį filmą prašiau rėmimo fondų pagalbos, rašiau projektą. Aišku būtų galima ir be pinigų, tačiau animacija daug laiko suryja, tu visada sėdėtum ir pieštum, o ką valgyti vėliau? Reikia nemažų lėšų, norint padaryti rimtą darbą. Išvada: rėmėjai reikalingi.
Kaip vertinate animaciją?
Apibendrinsiu tarybiniais laikais sukurtus filmus. Matyti aiškus moralas ir kino kalba nesudėtinga. Šiais laikais dar daugiau eksperimentuojama. Evoliucionuoja kino kalba, montažas, siužetai. Bėda ta, kad pradedama per daug koncentruotis į formą, turinys kartais nukenčia.
Ir turbūt didžiausias skirtumas yra tas, jog dabar animaciją galima kurti namie, pačiam vienam.
Kokios mėgstamiausios Jūsų kūrybos temos?
Gal dar ankstoka tą temą įvardinti. Reiktų daugiau filmų sukurti. Bet ryškėja viena tendencija. Apie moters virsmą, jos santykių metamorfozę. Į ką ji virsta kol kas sunku pasakyti. Atsakymas, tikiuosi, bus po daugiau metų.
Kurį savo darbą išskirtumėte kaip geriausią?
Pirmiausia tai mano debiutinis filmas „Kaltė“. Jam labai sekasi Lietuvoje ir pasaulyje. Kūriau besilaukdama.Taip pat didžiuojuosi video klipu „Hello my friends“ dainininkui Golden Parazyth. Buvo įdomi ir praturtinanti patirtis. Abiems smagu, kad jį transliavo MTV kanalas. Jei kas man būtų paauglystėje sakęs, kad mano numylėtinis TV kanalas rodys mano kūrybą, nebūčiau už jokius pinigus patikėjusi. Tad labai simboliškas šis etapas mano gyvenime. Du puikūs vaisiai!
Kokie jūsų laimėjimai?
„Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už filmą „Kaltė“ , pripažinimas "Tindirindi" filmų festivalyje, taip pat tarptautiniuose "Annecy" ir "Leeds" animacijų filmų festivaliuose Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje. Tačiau yra šalių kur mano filmas dar nėra rodytas. Norėčiau jį parodyti Japonijoje, Kanadoje vykstančiuose festivaliuose, nes jie yra labai garsūs ir tai puiki proga būti pastebėtai. O ar tai yra didelis laimėjimas? Ko gero, nes tavo debiutinis filmas yra viešai įvertinamas.
Kokios yra sąlygos norint patekti į festivalį?
Visus animatorius kartais stebina atrankos. Mes galvojame, kad jos kaip kokia loterija. Kuriam žiuri nariui patiks tavo filmas. Ar suvirpins jo širdį, ar ne. Pavyzdžiui patekau į "Annecy" festivalį , o į štai mažai žinomą nepriėmė. Tai, ko gero, sėkmės reikalas. Dažnai festivaliai turi savo temą.
Koks Jūsų santykis su kitais lietuvių animatoriais?
Kūrėjų tarpe visi vieni kitus žinome, nes nėra mūsų daug. Palaikau ryšį su savo karta, na dar su dėstytoju Ilja Breznicku. Tačiau animacija yra kuriama uždarose patalpose, kaip namai ar studijos, todėl mažai bendraujame tarpusavyje.
Bendrų projektų nesiimate?
Kol kas ne. Bet galiu pasakyti, kad mano prodiuserė Rasa Jonė irgi yra animatorė. Esame draugės, kartu dirbame ir tikiuosi, kad ateityje vėl susuksime bendrą filmą.
Ką laikote savo kūrybos įkvėpėju?
Priit Parn ir Igor Kovalyov. Labai įkvepia pokalbiai su kūrybingais žmonėmis. Ypač mano mielais draugais. Ir aišku, internetas apskritai daug paskatų kurti duoda.
Ar norint pradėti kurti animaciją yra reikalingas tam tikras išsilavinimas?
Nebūtinai, animacijos kūrėjas gali būti ir savamokslis. O šiaip pati aš baigiau dailės akademiją Vilniuje. Mokymo įstaigose išmokstama mąstyti, susiduriama su žmonėmis, kurie įkvepia, keičia gyvenimo tėkmės kryptį.
Kas būtent Jus paskatino kurti animaciją?
Tėvai pradėjo investuoti į mane labai anksti. Įvairūs būreliai, sustiprinta dailės mokykla, privatūs kursai. Piešti pradėjau, kai į rankas paėmiau pieštuką. Vėlgi, mano pirmasis darbas buvo paišyta terlionė.
Kokia jūsų ateities vizija?
Būti įkvėptai sukurti naują scenarijų, dar geresnį filmą, kad laimėčiau "Aneecey".
