Mokslų akademijos viceprezidentas Algirdas Gaižutis teigė, kad šis leidinys susilaukė teigiamų įvertinimų įvairiuose lygmenyse, jo pasirodymas yra reikšmingas Lietuvos mokslui bei istorijai.
"Tyrinėdami holokaustą, mes, palyginti su kitomis valstybėmis, esame tik pradinėje stadijoje. Rūpėjo pateikti veikalą, skirtą ne tik istorikams bei studentijai, bet ir plačiajai visuomenei" , - pristatydamas savo knygą sakė A.Eidintas.
Knygos sudarytojas atmetė teiginius, esą 1941 metų birželio 24 dieną sudarytos laikinosios Lietuvos vyriausybės priimti žydus diskriminuojantys dokumentai yra klastotės, kad žydai lietuvius vadina žydšaudžių tauta.
Renginio dalyvių pasipiktinimą sukėlė Kovo 11-sios akto signatarės Rūtos Gajauskaitės pasisakymai. Pareiškusi kalbanti signatarų ir visos lietuvių tautos vardu, ji teigė, jog žydai turi džiaugtis, kad jų nužudyta tik 6, o ne visi 18 milijonų.
R.Gajauskaitė teigė, kad "jei visas pasaulis neigiamai vertina žydus, tai metas tą padaryti ir Lietuvai, kurią šį tauta privertė atsiprašyti, o dabar gviešiasi į jos turtą".
Pareiškusi esanti patriotė, R.Gajauskaitė kaltino Vilniaus Gaono muziejų, kuris neva "mažina gelbėtojų skaičių - užuot skelbęs dešimtis tūkstančių, įvardija tik 2,7 tūkstančio".
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų instituto direktorius Antanas Kulikauskas pažymėjo, kad nors už holokaustą atsako tik konkretūs vykdytojai, "moralinę kaltę turi jausti visa tauta".
Mokslininkas pritarė knygoje reiškiamai nuostatai, kad holokaustas buvo ir visos lietuvių tautos tragedija. "Piktina, kad vis dar atsiranda žmonių, kuri pateisina žydų žudynes", - kalbėjo buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas. Antrojo pasaulinio karo metu naciai ir jų pagalbininkai nužudė 90 procentų iš 220 tūkstančių prieškarį Lietuvoje gyvenusių žydų.