Vilniaus koncertų ir sporto rūmus siūloma įtraukti į nekilnojamų kultūros vertybių registrą

Paveldosaugininkai siūlo Vilniaus koncerto ir sporto rūmų pastatą įtraukti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Siūlymą įtraukti rūmus į šį sąrašą Kultūros paveldo centrui pateikė Kultūros vertybių apsaugos departamentas (KVAD).

Didžiausi Lietuvoje koncertų ir sporto rūmai buvo pastatyti 1971 metais pagal architektų E.Chlomausko, J.Kriukelio, Z.Liandzbergio, inžinierių H.Karvelio, A.Katiliaus, A.Komarovskio bei S.Kovarskajos projektą. 1973 metais šių rūmų kūrėjams skirta valstybinė premija.

Šis pastatas įtrauktas į Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadą kaip vienas reikšmingiausių Vilniaus statinių, atspindintis 20 amžiaus pabaigos architektūros bruožus. KVAD nuomone, šio laikotarpio statiniai nėra saugomi, jie masiškai rekonstruojami, taip pakeičiant jiems būdingą architektūrinę išraišką.

Pastato konstrukcijos - monolitinio ir surenkamo gelžbetonio, ypatinga salės perdanga - vantinė. Rūmų eksterjeras atspindi funkcinę paskirtį ir konstrukcinę sandarą, pastato sklypas terasomis žemėja upės link. Terasos vertingos kaip viena svarbiausių Neries ir Vilnelės slėnių, piliakalnių, pilių teritorijos ir senamiesčio apžvalgos aikštelių.

Teritorija, kurioje stovi Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, yra istoriniame Žvejų priemiestyje, kuris 1536 metais, pastačius pirmąjį tiltą per Nerį, tapo neatsiejama miesto dalimi.

Šiuo metu apleistas Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei "Cofis Compagnie Fiduciaire", kuri siejama su Ūkio banko investicine grupe. Neseniai Vilniaus miesto savivaldybė prabilo norinti visuomenės reikmėms rūmus perimti iš dabartinių savininkų.