Juos supažindino Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras tarptautinio Baltijos ir Šiaurės šalių jaunųjų menininkų seminaro „BaNd“ renginiuose. O Lietuvos nacionalinis dramos teatras pakvietė bendradarbiauti įgyvendinant konkrečią kūrybinę idėją.

„Teko girdėti, kad Lietuvoje yra žmonių sakančių, kad ne dėl tokios Lietuvos jie kovojo. Kuriu šį spektaklį tam, kad išsiaiškinčiau, dėl kokios Lietuvos kovojo lietuviai. Tokia idėja yra rizikinga, bet rizika tik skatina kūrybinę motyvaciją“, – teigia režisierius V. Sīlis.

Spektaklyje „Barikados“ vaidmenis kuria aštuoni jauni aktoriai, režisieriaus ir dramaturgų bendraamžiai – Tadas Gryn, Elzė Gudavičiūtė, Martynas Nedzinskas, Marius Repšys, Vainius Sodeika, Ainis Storpirštis, Monika Vaičiulytė ir Toma Vaškevičiūtė. Scenografijos autorė – režisieriaus kūrybinė partnerė Ieva Krauliņa. Visi spektaklio kūrėjai atstovauja trisdešimtmečių kartą. Kovų už Nepriklausomybę metu jie buvo pradinių klasių moksleiviai, o kai kurie dar net nelankė mokyklos.

„Barikadose“ jie siekia perteikti savo požiūrį į praėjusį laiką, analizuodami žiniasklaidoje ir oficialiuose dokumentuose užfiksuotus faktus. Kūrėjai ieško atsakymų apie bendrą Baltijos šalių kovos už Nepriklausomybę praeitį, o daugiausiai dėmesio skiria Sausio 13-osios įvykiams Lietuvoje.

Valteris Silis (G. Ragelio nuotr.)

„Pastaruosius keletą metų Nacionalinis dramos teatras siekia kalbėti apie visuomenę jaudinančias temas ir įvairaus meninio braižo spektakliuose ieško mūsų laikmečio bei istorinės tiesos. Mene tiesa visada yra subjektyvi ir gali provokuoti įvairias nuomones. Svarbiausia, kad jos ieškojimas telktų pačius menininkus, formuotų jų poziciją ir skatintų žiūrovus mąstyti, nelikti abejingais stebėtojais. Manau, šiandien mūsų teatrui to labai reikia. Jaunųjų latvių ir lietuvių teatralų kuriamas spektaklis „Barikados“ yra dėsningas teatro žingsnis šia kryptimi. Jis rizikingas, bet, tikiuosi, kad bus įdomus ir prasmingas“, – sako LNDT Meno vadovas Audronis Liuga.

„Barikados“ kuriamos remiantis dokumentinio kino kūrybos principais. Kūrėjų komanda sistemina istorinę medžiagą, dirba archyvuose, atrenka retesnes ir gerai žinomas tų įvykių detales. Pasak Godos Dapšytės, jie kuria tam tikrą faktų biblioteką, per repeticijas iš jos renkasi atskirus įvykius ir stengiasi suteikti jiems ne dokumentinio, o emocinio tikslumo. Dramaturgė tikina, kad nagrinėdami Sausio įvykius, spektaklio kūrėjai siekia suvokti, kokį vaidmenį jie vaidina šiandieniniame gyvenime.

„Barikadų“ režisierius latvis Valters Sīlis (g. 1985) baigė teatro režisūros studijas Latvijos kultūros akademijoje. 2011-aisiais jis jau buvo puikiai pažįstamas gimtosios šalies teatre: įdomus ir itin produktyvus kūrėjas per paskutinius trejus metus pristatė tris premjeras trijų skirtingų Latvijos teatrų scenose. V. Sīlio spektaklių centre – skausmingi ir „nepatogūs“ Latvijos istorijos epizodai, pristatomi stereotipų ir išankstinių nuostatų nesuvaržyta, subtiliai žmogiška ir netikėtu humoru pratrūkstančia teatrine kalba.

V. Sīlis sėkmingai dirba nepriklausomuose teatruose („Dirty Deal“ teatras, Gertrūdos gatvės teatras), taip pat spėja režisuoti klasikines latvių pjeses bei šiuolaikinės pasaulio dramaturgijos kūrinius ir Latvijos nacionalinio teatro scenoje.

Svarbiausią Latvijos teatro apdovanojimą, lietuviškų „Auksinių scenos kryžių“ atitikmenį, „Spelmanu nakts“ (latv. – „Artistų naktis“) prizą V. Sīlis pirmą kartą pelnė 2009 m. už spektaklį vaikams ir jaunimui „Apie mamas“. Nuo 2009-ųjų V. Sīlis nuolat patenka į „Spelmanu nakts“ apdovanojimų pretendentų sąrašus, o 2012 m. už kontroversiškus istorinius įvykius nagrinėjančius „Legionierius“. „Barikadų“ dramaturgui Jāniui Balodžiui šis prizas buvo įteiktas 2011 m. už kartu su V. Sīliu sukurtą spektaklį „Visi mano prezidentai“. O vos prieš porą mėnesių jam įteiktas specialus „Spelmanu nakts“ prizas už pilietinę atsakomybę ir gebėjimą valstybinius dokumentus paversti patraukliu spektakliu „Nacionalinis plėtros planas“.