Kaip iš tiesų dabar atrodo Mažoji Lietuva, taip šmaikščiai ir gyvai aprašyta Donelaičio pasakojimuose apie kaimo gyvenimą? Fotomeninkas Arturas Valiauga pasirinko unikalų „Metų“ interpretacijos būdą, iškeliavęs į Karaliaučių fiksuoti tų vietų, kuriose rašytojas kadaise matė savo herojus, sukūrė visus mokantį kaip gyventi Pričkų, girtuoklį Dočį ar tinginį Slunkių.
Tik įžengus į Prospekto galeriją, tenka nustebti dėl tokio mažo fotografijų formato, kadangi paprastai galerijose eksponuojami didžiuliai, iš tolo lengvai pastebimi foto kūriniai. Pats A. Valiauga parodos atidarymo metu teigė, jog tyčia pasirinko tokias „muziejines“ miniatiūras, kad žiūrovas geriau įsižiūrėtų, palinktų prie fotografijų.
„Šia paroda siekiau Donelaičio tekstų ir fotografinio vaizdo pagalba užčiuopti laiko distanciją, tai, kas atsiduria tarp Donelaičio „Metų“ teksto, ir to socialinio peizažo, šiuolaikinio konteksto, kuris yra dabar“, - renginio metu kalbėjo A. Valiauga.
„Tikslas nebuvo iliustruoti Donelaičio „Metų“, tai labiau kaip tyrimas, skirtas pasižiūrėti, kaip atrodo Mažoji Lietuva Donelaičio akimis“, - sakė projekto vadovė Eglė Deltuvaitė. „Remiantis istorinėmis enciklopedijomis, Mažosios Lietuvos istorija buvo ganėtinai tiksliai išanalizuotas sąrašas su Donelaičiu susijusių vietų“, - pažymėjo ji.
Fotografijose galima išvysti vietas, kur kūrėjas gimė, gyveno, kur buvo klebonu, taip pat Ramintos girią, kur rašytojas slėpėsi per Septynerių metų karą.
Paprastų, rodos, civilizacijos vos paliestų kaimo žmonių portretai, tušti laukai, smulkios, atrodo, lyg tarp kitko į kadrą patekusios kasdienio gyvenimo detalės suformuoja pakitusio, tačiau tuo pačiu ir kažkuo Donelaičio „Metus“ primenančio pasaulio fragmentus. Kroksai, palikti šalia kelių kopūstų galvų, prie pirkios kabančios kojinės ar savadarbis namų tualetas čia nešokiruoja, o parodo nepagražintą paprastų Kaliningrado srities žmonių buitį.
Parodos atidarymo akimirkos - DELFI nuotraukų galerijoje:
„Kai važinėjome po Mažąją Lietuvą, ilgai galvojome, kokie tinkami žodžiai būtų apibūdinti tą jausmą. Kad esi ten ir savas, bet supranti, kad ir svetimas“, - pavadinimą „Ilgesio žemė“ aiškino E. Deltuvaitė.
Išlikusi vokiečių laikų architektūra, artima Panemunės, Klaipėdos krašto žmonėms, nepakitęs landšaftas, primenantis lietuvišką peizažą, sukelia tam tikrą nostalgiją Karaliaučiui, įsitikinusi projekto vadovė.
2014 metai, skirti šio literatūros klasiko kūrybai pažinti ir skleisti, stengsis parodyti, jog „Metuose“ galima rasti ne vien didaktiką ar tekste paauglių vis ieškomą vietą, kur puikuojasi žodis „šūdas“. Arturo Valiaugos paroda taip pat fotografijos pagalba perkelia rašytojo gimtąjį kraštą į šias dienas, be dirbtinių pastangų sujungiant dviejų laikotarpių patirtis į vieną foto projektą.
Daugiau nei dvejus metus trukusį projektą „Ilgesio žemė“ sudaro paroda ir knyga. Knygos „K. Donelaitis, A. Valiauga, Apie Ilgesio žemę“ pristatymas vyks sausio 22 dieną 17.30 Prospekto galerijoje.
Paroda veiks iki vasario 1 dienos.
