Tai - vienas stilingiausių ir labiausiai jaudinančių šio kolektyvo darbų. “Manon Lesko” spektakliai – paskutinė galimybė šį sezoną Lietuvos scenoje išgirsti Asmik Grigorian, kurios įspūdinga tarptautinė karjera artimiausiu metu ją nuves į Belgiją ir Sankt Peterburgo Marijos teatrą, o už darbą Michailovo teatre ji šiemet jau yra nominuota aukščiausiam Rusijos teatriniam apdovanojimui – Auksinei kaukei.
Vilnius City Opera spektaklyje visos idėjos suaugo į elegantišką ir efektingą, turtingos spalvinės ir emocinės paletės spektaklį. Režisierė Dalia Ibelhauptaitė kartu su kostiumų dailininku Juozu Statkevičiumi skandalingą Manon istorija perkėlė į dekadentišką XX amžiaus pradžios Paryžių. Iš teatrališkos 1910 metų Paryžiaus aplinkos į spektaklį atkeliavo kerinti prabanga, ryški spalvų gama, rafinuoti J. Statkevičiaus drabužių siluetai, raštų ir faktūrų deriniai, puošnūs aksesuarai, kailiai, plunksnos, orientalistiniai motyvai – net gundantis Manon pilvo šokis!
„Baisoka buvo imtis Manon Lesko. Vargu, ar mano amžiaus solistės dažnai susiduria su šia sudėtinga partija. Manon yra kontrastinga asmenybė, daugiaplanis vaidmuo tiek muzikos, tiek aktoriniu atžvilgiais. Man artima Manon. Tačiau dėl to kurti šį vaidmenį – ne lengviau”, - pasakoja Asmik Grigorian, įkūnijusi Manon Lesko. Paklausta, kokia šį kartą atkeliaus Manon, solistė prisipažino, jog dar nežino kaip, bet ji bus pasikeitusi: „Juk per metus pasikeičiau ir aš pati. Be to, labai sunku grįžti į tuos vaidmenis, kuriuos buvai sukūręs labai stiprius, baisu, kai pagalvoji, kaip aukštai pats sau išsikėlei kartelę.“
„Manon Lesko“ operą atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, kuris teigia, jog šam darbui stengėsi atiduoti visa, ką gali: „pastangas pateisina tikslas skleisti grožį, jaudinti žmonių sielas“.
Vedantysis Diuseldorfo operos baritonas Laimonas Pautienius, sugrįžtantis atlikti Lesko vaidmens sako, kad pats tiki besąlygiška meile: „Dabar, kai pasaulyje tiek daug falšo, nusivylimo, mums reikia veikalų, kuriuose aukštinami idealai. Manon Lesko istorija turėtų kilstelėti žmonių sielas. Juk mintis „ji gyveno dėl meilės ir mirė dėl meilės“ - galėtų būti ir visos G. Puccinio kūrybos moto.“
Prancūzijoje Manon istorija buvo uždrausta kaip “amoralus kūrinys”. Nekaltos paleistuvės, nesavanaudiškos prabangos mėgėjos, kuklios gundytojos, neskiriančios gėrio nuo blogio, fenomenas atskleidė visa, kas moteryje žaviausia ir žemiausia. Visos jo operų moterys – siela ir kūnu meilei atsidavusios būtybės, kamuojamos kaltės jausmo ir mokančios už savo poelgius didžiausią kainą.
Laviruodamas tarp tradicijų ir naujovių, klaidžiodamas tarp savo herojų ydų ir dorybių, pasitelkęs muziko talentą, dramaturgo ir psichologo nuojautą, spalvingą savo gyvenimo patirtį G. Puccinis skverbte įsiskverbia savo melodijomis į klausytojų sielos gelmes. Maestro asmeninis gyvenimas buvo spalvingas kaip ir jo operos - jį drebino aistros ir skandalai, buvo užtemdę ištvirkavimo, savižudybės, kalėjimo šešėliai.
„Noriu priversti žmones raudoti”, - rašė maestro po savo pirmosios didžiosios sėkmės – „Manon Lesko” premjeros. Neatsitiktinai „bohemiečiai” du kartus ėmėsi Dž.Pučinio kūrybos – 2006 m. pastatyta “Bohema” buvo parodyta net 42 kartus ir davė kolektyvui vardą, kurį visai neseniai pakeitė Vilnius City Opera pavadinimas.
