Tarp reikšmingiausių to laikotarpio B. Dauguviečio pastatymų - V. Šekspyro "Otelas" ir "Žiemos pasaka", Moljero "Tartiufas" ir "Tariamasis ligonis", H. Ibseno "Visuomenės šulai", P. Vaičiūno "Patriotai" ir "Prisikėlimas", F. Šilerio "Plėšikai" ir "Marija Stiuart", A. Ostrovskio "Pelninga vieta", Sofoklio "Edipas Kolone".
Vokiečių okupacijos metais B. Dauguvietis pasitraukė iš teatro, o baigiantis karui pradėjo dirbti Vilniaus Valstybiniame dramos teatre ir čia dirbo iki pat mirties 1949-aisiais. Šiame teatre režisierius pastatė savo reikšmingiausius spektaklius - A. Ostrovskio "Mišką", A. Čechovo "Vyšnių sodą", M. Gorkio "Priešus" ir "Jegorą Bulyčiovą". Šiuo laikotarpiu jis pasireiškė ir kaip dramaturgas, parašė keletą pjesių, tarp jų - ir "Žaldokynę".
B. Dauguviečio komedija "Žaldokynė" teatro scenoje pasirodė 1948 m. kovo 19 dieną - ją režisavo Kazimiera Kymantaitė. Spektaklis buvo atnaujintas 1975 ir 1985 metais. Iki šių dienų išsaugotas ir "Žaldokynės" dailininko Vytauto Palaimos scenovaizdis, primenantis XX a. vidurio Lietuvos teatro stilistines tendencijas ir vertinamas kaip nepaprastai įdomus lietuvių teatro istorijos eksponatas.
Šviesaus atminimo režisierė K. Kymantaitė, statydama "Žaldokynę", dirbo su keliomis aktorių kartomis. 1948 m. premjeroje Žaldoko vaidmenį atliko Napoleonas Nakas, vėliau - Jonas Lalas, Vytautas Tomkus, o šiandieniniame spektaklyje vaidina Juozas Meškauskas. Dabartinėje "Žaldokynėje" vaidina ir K. Kymantaitės dukra Agnė Gregorauskaitė, Adolfas Večerskis, Vytautas Rumšas, Ottonas Laniauskas, Jadvyga Ramanauskaitė, Algimantas Bružas, Vytautas Dumšaitis, Vytautas Grigolis bei kiti įvairių kartų dramos teatro aktoriai.
"Žaldokynė" iki šiol gausiai lankomas žiūrovų, spektaklis apkeliavo daugelį įvairių Lietuvos miestų.