“Vilniaus Kongresų rūmai tikriausiai susprogs nuo talento gausos po vienu stogu” – juokiasi spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė, - „Tikrai labai laukiu Kosto ir Edgaro Montvido sceninio dueto – tai pajėgiausi mūsų solistai ne tik vokaline, bet ir aktorine prasme, todėl žiūrovas galės mėgautis nuostabia vaidyba, prilygstančia kino aktorių meistrystei.” Vilnius City Opera meno vadovė pažymi, jog ne visi galime keliauti į įvairiausias Europos šalis vien tam, jog išgirstume talentingų Lietuvos operos solistų balsus, todėl tokie duetai scenoje turėtų džiuginti daugelį.
Kostą Smoriginą galima būtų pavadinti vienu produktyviausiu jaunųjų operos talentu, kuris dirba be pertraukų: vasarą šis solistas praleido Pranzūcijoje, Aix-en-Provance festivalyje, kur dainavo Mocarto „Don Žuane“, o štai šiomis dienomis jis vėl žiba Vokietijoje, Dresdeno Semperoper teatre.
Įsimintinu tapo jo pasirodymas Aix-en-Provance, kur jam teko dirbti su garsiu rusų režisieriumi Dmitrijumi Černiakovu, apdovanotu ne tik Rusijos (tarp jų ir prestižine Auksine kauke 2011 m.), bet ir tarptautiniais operos meno prizais. Nors dažnai įvardijamas, kaip naujosios, aštrios režisūros atstovas, Černiakovas visuomet išlieka itin jautrus muzikai, nesiimdamas kardinaliai keisti jos diktuojamų nuotaikų. Kurdamas savąjį „Don Žuaną“, režisierius visus veikėjus susaistė šeimyniniais ryšiais, o patį Don Žuaną pavertė gana apatišku, senstelėjusiu vyru, kurį dažna net vargina aplink besisukiojančios moterys.
Kostui Smoriginui teko Mazeto vaidmuo, kuris Černiakovo interpretacijoje tapo „kietu“ miesto vyruku su džinsais, apsikarsčiusiu grandinėmis bei akiniais nuo saulės. Ir nors paskutiniuoju metu Kostas dažniausiai atlieka Don Žuano vaidmenį, dalyvavimas Aix–en–Provance festivalio spektaklyje ne tik suteikė puikią platformą būti pastebėtam susirinkusios operos gurmanų publikos, bet ir galimybę praleisti nemažai laiko dirbant su aukštai vertinamais kolegomis iš viso pasaulio: Rod Gilfry, Kyle Ketelsen, Paul Groves, Kristīne Opolais ir kt. Beje, K. Smoriginas yra tikriausiai vienas iš labai nedaugelio solistų, atlikęs visus tris pagrindinius vyrų vaidmenis šioje Mocarto operoje: Don Žuaną Tulūzoje ir Santjage, Leporelą - Bordo, o Mazetą – net legendinėje Milano La Scaloje!
Dresdene K. Smorigino Eskamiljo „kieto“ vyruko įvaizdį iškėlė iki bene seksbombos įvaizdžio. Vokiečių kritikai, apibūdindami lietuvio sukurtą personažą, negailėjo gerų žodžių bei vis pabrėždavo jo aistringumą, taip atitikusį spektaklio režisieriaus (Axelis Köhleris) sumanymą. Šiuo „Karmen“ pastatymu režisierius siekė šiek tiek suabstraktinti istoriją, priartinti ją prie šiandienos, įrodant jos neblėstantį aktualumą ir tuo pačiu bandė išvengti šiam kūriniui jau „prilipusių“ klišių. Kol kas atrodo, jog užduotis buvo įvykdyta.
Iki gruodžio mėnesio lietuvių solistas dainuos nuostabioje Semperoper scenoje. Šis teatras, įsikūręs ant Elbės upės kranto, Teatro aikštėje, formuojančioje istorinio Dresdeno senamiesčio centrą. Originalusis pastatas atvėrė duris dar 1841 metais, architektas Gottfriedas Semperis čia siekė sulieti Klasikinį stilių su renesanso laikmečio elementais. Teatrą teko atstatinėti du kartus: pirmąjį – po didžiulio gaisro 1869-aisiais, o antrąjį – po 1945 metų, kuomet paskutiniaisiais Antrojo Pasaulino karo mėnesiais pastatas buvo beveik sulygintas su žeme. Abu kartus visi miesto gyventojai operatyviai prisijungė prie atstatymo darbų, taip įrodydami meilę ne vien teatrui, bet ir operai. Taip, 2010 vasario 13 dieną, Semperoper atšventė 25-ąjį jubiliejų. Šiandien teatras didžiuojasi nepriekaištingu techniniu pasiruošimu bei puikia akustika, jau nekalbant apie ryškiausius spektaklius, kuriais grožėtis į Dresdeną atvyksta publika iš viso pasaulio.
