Vienas pirmųjų premjerinį Nacionalinio dramos teatro darbą „Mūsų klasė“ pamatė ir režisierius Gytis Padegimas. DELFI apie spektaklį kalbintas teatro kūrėjas prisipažino, jog spektaklis jam paliko didelį įspūdį.
Režisierius gyrė vienų teigiamai, kitų skeptiškai vertintą režisierės sprendimą apie tragediją prabilti per tragikomedijos prizmę.
„Mes jau esame pripratę prie to lietuviško tragizmo ir toks žvilgsnis į tragediją yra tikrai įdomus“, - pastebi G. Padegimas.
„Man šis spektaklis paliko teigiamą įspūdį. 3.45 val. trukmės spektaklis tikrai neprailgo. Pažiūrėsiu jį dar kartą. Norisi į jį dar labiau įsigilinti. Mūsų visuomenei tai labai reikalingas spektaklis. Šalia visų pramoginių darbų reikia tokių socialiai įkrautų spektaklių tiek dvasine, tiek politine prasme, - neabejoja G. Padegimas. - Džiaugiuosi, kad Nacionalinis dramos teatras tęsia visuomeniškai svarbių ir svarių spektaklių tradiciją. „Mūsų klasė“ turėtų išprovokuoti aštrią diskusiją, nes holokausto, budelio ir aukos tema yra pakankamai gili ir svari, tačiau pas mus dar pakankamai nenagrinėta. Diskusijose priartėsime ir prie istorinės teisybės, savivokos, kas gi įvyko, o tai mums padės eiti toliau į priekį.“
Tiesa, G. Padegimas prisipažino, jog jam norėtųsi, kad spektaklio scenų gausa neužgožtų pačių aktorius ir siužeto linijų.
Režisierės sprendimas į viską pasižiūrėti per tragikomedijos žanrą yra sveikintinas. Spektaklyje atrasta daug gražių atradimų, kaip antai metaforos su sidabriniais šaukštais, simbolizuojančiais žydų kūnus.
„Tik bufonadiniais momentais gal kartais per daug užsižaidžiama. Antroje dalyje veiksmas vietomis darosi šiek tiek chaotiškas, nekontroliuojamas. Norėtųsi, kad tai neužgožtų pagrindinių aktorinių veiksmo linijų. Tačiau manau, kad mizanscenų gausa laikui bėgant aprims ir viskas organiškai susidėlios į savo vietas. Kai išsiveržia kunkuliuojantis vandens srautas, viskas išeina iš krantų, visa nusinešama su savimi. Bet po to viskas vėl sueina į krantus, sugrįžta į savo vagą ir stabilizuojasi“, - masto G. Padegimas.