Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas išskirtiniame DELFI interviu sakė, kad K. Opolais dėl tokio pasisakymo dabar galbūt ir pati pasigailėjo. Tačiau toks solistės vertinimas, anot jo, yra visiškai neadekvatus, nes Latvijos operos teatras toli gražu negali pasigirti tokiais garsiais kūrėjais, kokie dirbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

- Kaip teatro bendruomenė vertina tokį K. Opolais pasisakymą? Solistė tiesiog pasikarščiavo, o gal Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Europos muzikiniame žemėlapyje iš tiesų yra tik neryškus provincijos teatriukas? - DELFI paklausė G. Kėvišo.

Teatro bendruomenė į tokį pasisakymą rimtai nereagavo. K. Opolais nėra tas žmogus, dėl kurio suktum galvą. Pagūžčiojo pečiais ir tiek. Ji yra gera dainininkė, bet dar toli iki Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos. Aš latvių operos solistės pasisakymą vertinu kaip menininkės nuomonę. O menininkai visada būna egzaltuoti. Jie kartais dalyvauja ir tam tikrose politinėse akcijose palaikydami vieną ar kitą politiką. Mstislavas Rostropovičius aktyviai palaikė Lietuvos Nepriklausomybę. 1991 metų sausį jis nebijojo išstoti su drąsiais pareiškimais ir palaikė mūsų kovotojus už laisvę. Jis netgi už savo pinigus pirko vaistus ir siuntė į Lietuvą. Tačiau jo pozicija Ukrainos Nepriklausomybės atžvilgiu buvo gerokai santūresnė. Sankt Peterburgo Marijos teatro vadovas Valerijus Gergijevas man visada sudarė prorusiškos politikos žmogaus įspūdį. Tačiau kai su juo pabendravau, jis patikino, kad yra tiesiog menininkas ir visai nenori politiškai angažuotis. Smuikininkas ir dirigentas Jehudis Menuhinas, būdamas žydų tautybės, Izraelyje yra nustebinęs su pasvarstymu, ar žydai gali turėti savo valstybę.

Taip kad menininkai yra egzaltuoti ir jautrūs žmonės. Latvė K. Opolais, būdama labai impulsyvi ir karštai palaikydama A. Žagarą, išbėrė sakinį, dėl kurio po to galbūt pati pasigailėjo.
Kristine Opolais (nuotr. RIA Novosti)

Tačiau kaip galima mus vadinti provincijos teatru, jei su mumis bendradarbiauja Metropolitano operos teatras Niujorke, Anglijos nacionalinė opera, Chatelet teatras Paryžiuje, Madrido Real operos teatras, San Francisko operos teatras, Didžiosios Britanijos Glaindborno festivalis. Latviai nei iš tolo neturi tokio gausaus bendradarbiavimo sąrašo. Tačiau aš nesakau, kad latviai dėl to yra blogesni.

Pas mus spektaklius statė tokie režisieriai, kaip „Oskaro“ premijos laureatas Anthony Minghella, Robertas Wilsonas, laikomas režisūros guru, amerikietė Francesca Zambello. „Herald Tribune“ recenzijoje labai teigiamai atsiliepė apie Deivido Aldeno „Salomėjos“ pastatymą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Mums yra didelė garbė, kad A. Minghella pastatė spektaklį būtent pas mus. Pasaulyje yra tik trys teatrai, turintys jo operą: Londonas, Niujorkas ir Vilnius. Netgi „The New York Times“ recenzijoje rašė: „Jei amerikiečiai mano, kad Niujorkas pirmasis pamatė šį fantastiško grožio spektaklį, tai labai klysta. Prieš tai buvo Vilnius.“

O kas spektaklius stato Rygoje? Spektakliai, jokiais būdais, nėra blogi. Jie puikūs. Bet tokios asmenybės, kokios dirbo pas mus, ir sudaro teatro tarptautiškumą. Tačiau tarptautiškumą formuoju ne aš, ne administracija. Bet žmonės, kurie tame teatre sukasi. Žinoma, nesame pirmasis teatras pasaulyje. Bet turime savo kryptį, kuri remiasi operos ir baleto teatro įvairove. Nors aš labai gerbiu ir vertinu A. Žagarą kaip talentingą žmogų ir menininką, bet nacionalinis teatras negali remtis vienu režisieriumi. Rygoje beveik visus spektaklius iki šiol statė tik A. Žagaras.

- Tačiau, neslėpkime, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro daržas gausiai apmėtytas akmenimis. Iki šiol nebaigtas tyrimas dėl galimo milijonų iššvaistymo renovacijos metu. Kokia dabartinė bylos eiga?

Jei mes būtume susitikę poryt, tai galėčiau pasakyti daugiau. Dabar galiu pasakyti tą patį, kaip ir prieš penkerius metus, kai prasidėjo tyrimas – niekada nesijaučiau ką nors blogo padaręs. Sau esu pasižadėjęs, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nuo platesnių komentarų susilaikysiu. Tačiau tikiuosi, kad ši byla jau greitu metu išsispręs.

- Liepos mėnesį buvote išrinktas trečiajai vadovo kadencijai ir pradėjote dvyliktą teatro sezoną. Kaip, jūsų nuomone, per tuos metus pasikeitė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras?

Man labai sunku vertinti savo veiką, tačiau galiu pasakyti keletą skaičių. 2002 metais lankomumas teatre buvo 66 proc. Ir jei už spektaklio pajamas pavykdavo surinkti 10 tūkst. litų, buvo labai gerai. 2008 metais lankomumas siekė 100 proc. Pernai – 97 proc. Galėtumėte pasakyti, kad prisikvietėme žmonių iš gatvės. Tačiau pajamos šiandien manęs ne visada patenkina, jei būna 35 tūkst. litų už spektaklį. Aš nekalbu apie premjeras, kurių pajamos siekia ir 50 tūkst. litų. Mes nekviečiame žmonių iš gatvės, kad užpildyti sales. Pakvietimai pas mus sudaro procentą pusantro.

Kalbant apie tai, kaip teatras patobulėjo meniniu požiūriu, galėčiau išvardinti dar tiek pat garsių kūrėjų pavardžių. Mūsų teatras yra įvairus. Turime puikius spektaklius su klasikinio pobūdžio scenovaizdžiu, kaip „Figaro vedybos“ ar „Žydė“. Šalia Vienos, Niujorko ir Venecijos yra ir Vilniaus pastatymas. Vokiečių režisierius Giunteris Kremeris specialiai pastatė lietuvišką versiją. Turime ir nuostabių provokuojančių spektaklių, kaip „Borisas Godunovas“, „Salomėja“, „Rigoletas“.

- Šį sezoną Nacionalinio operos ir baleto teatro žiūrovų laukia net penkios premjeros. Lyginant su pastaraisiais metais – tai tikrai daug.

Buvo objektyvios sąlygos ir mes premjeras buvome sumažinę dėl krizės, vėliau dėl sudėtingo pokrizinio laikotarpio. Šį sezoną turime labai ambicingų planų. Esame užsimoję surengti ne penkias, bet šešias premjeras. Tik šeštoji dar neskelbta, nes dienos šviesą išvys birželio mėnesį. Taip pat turime dar vieną mintį, bendradarbiaujant su Valdovų rūmais, pastatyti ten „Lietuvius“. Tad jei mums viskas pavyktų, šiais metais sulauksime net septynių premjerų.

Trečiadienį LNK „Žinios“ pranešė, kad per ketverius metus prokurorai taip ir nesugebėjo įrodyti, kad G. Kėvišas per teatro scenos rekonstrukciją iššvaistė milijonus litų. Valstybės kontrolės išvados dėl galimai iššvaistytų valstybės pinigų keliauja į šiukšlių dėžę. Prokurorai nesulaukė prašytos informacijos iš Vokietijos kolegų, o teismas nurodė bylos nebetempti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (92)