1967-aisiais, kai būrelis entuziastų Anykščių šile, prie Puntuko su iškaltais garsių lakūnų veidais, paminėjo 34-tąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinio skrydžio metines, gimė pirmieji šios ekspozicijos kadrai.
Fotografijos dokumentika, įtvirtinta meno erdvėje
Dangaus žmonės – taip legendinio skrydžio su oranžine „Lituanica“ lakūnus vadina fotomenininkas. Šiemet minimam dramatiško skrydžio 80-mečiui skirtos parodos autorius teigia ne tik žavėjęsis Atlanto vandenynui iššūkį metusiais lietuvių tautos sūnumis, bet ir kelis dešimtmečius kaupęs kadrą po kadro, kruopščiai rinkęs įvairią informaciją, kad galėtų dokumentiškai pažvelgti į šio žygdarbio istoriją.
„Parodoje pirmiausia yra Darius ir Girėnas ir jų istorija, bet ta istorija orientuota į Lietuvos žemę. Jos trauka, rizikuojant savo gyvybėmis, gerai aprūpintu gyvenimu Amerikos didmiestyje, nugali. Ir ta dvasia jaučiama ekspozicijoje. Fotografijos dokumentiką autorius pateikia įtvirtindamas ją meno erdvėje“, - apie parodą sako menotyrininkas Vytenis Rimkus.
Fotomenininkas – tarsi garsiųjų lakūnų biografas
Fotomenininkas itin detaliai susipažinęs su Dariaus ir Girėno biografijomis bei legendinio skrydžio istorija ir gali apie šiuos žmones pateikti daug vertingos ir įdomios medžiagos. Nuotraukos dokumentiškai pasakoja Dariaus ir Girėno gyvenimų istoriją. Pagrindiniai bei įdomesni šios istorijos faktai pateikiami ir parodos kataloge.
„Jie gimė netoli vienas kito Žemaitijoje, bet susitiko Amerikoje 1927 m. per aviacijos šventę. Susibičiuliavo ir išvystė idėją, kad bus vienos įgulos nariai. Iš tiesų tai buvo avantiūristai gerąja prasme – leistis į kelionę per Šiaurės Atlantą su lėktuvu brezentiniais sparnais, be modernesnės navigacinės įrangos, be leidimų skristi (turėjo leidimą skristi tik į Niufaundlendą).
Būdami Amerikos piliečiai, jie norėjo skristi į Lietuvą išgarsindami jos vardą. Darius nuo paauglystės tiesiog kliedėjo aviacija, gyvendamas Čikagoje nuolat slampinėdavo prie brolių V. ir O. Raitų (Wilburo ir Orwille'o Wrightų) parduotuvės, o Raitai buvo pirmieji sukonstravę lėktuvą ir pakilę juo į orą 1903 m. Pastebėję vaikiną oro pirmeiviai pasiūlė jam būti parduotuvės pasiuntiniu. Vėliau, kai Darius, jau būdamas lakūnu, grįžo iš Lietuvos į Ameriką, jo leidimą skraidyti JAV pasirašė O. Raitas“, - su įkvėpimu pasakoja fotomenininkas.
Pasak R. Dailidės, lakūnai gyveno pačia didžiausia svajone – parskristi į Lietuvą, bet ši jų viltis sudužo Soldine. „S. Dariaus laikrodis dar tiksėjo. Laikas nesustojo. Lakūnų ilga kelionė laiku, į amžino poilsio vietą Aukštųjų Šančių kapinėse, truko net 31 metus“ – rašoma parodos kataloge. „Aš nežinau kito tokio atvejo, kad tiek metų žmogaus palaikai būtų neradę amžinojo poilsio vietos“, - sako R. Dailidė, pasakodamas apie ilgai trukusią palaikų išsaugojimo istoriją.
„Lituanicos“ skrydis byloja apie nepalaužiamus dvasios sparnus
Kaip rašoma R. Dailidės parengtame parodos kataloge „Skrydis į nemirtingumą“, „1933 m. liepos 17 d. visa Lietuva su nerimu žvelgusi į brėkštantį dangų nesulaukė savo didvyrių. Nutilo Aleksoto aerodrome skambėjusios dainos „Atskrend sakalėlis“ posmai – Lietuvą pasiekė kraupi žinia, kad oranžinė „Lituanica“ vidurnaktį, ore išbuvusi 37 val. ir 11 minučių, įsirėžė į Soldino miško pušis.
Pagal įveiktą 6 411 km nuotolį tai buvo antras, pagal ore išbūtą laiką – ketvirtas rezultatas tuo metu. Skrydis minimas kaip vienas tiksliausių – aukso raidėmis įrašytas į aviacijos istoriją. Neprilygstamas „Lituanicos“ skrydis, jo tragiška baigtis atvėrė lakūnams vartus į nemirtingumą. Dariaus ir Girėno žygdarbis visoms kartoms yra pavyzdys, bylojantis apie nepalaužiamus dvasios sparnus“.
Tragedijos vietą Soldine 1989 m. įamžinęs R. Dailidė ekspozicijoje pateikia dvi nuotraukas. Vienoje jų, šalia skrydžio atminimui 1936 m. pastatyto paminklo pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą, tarsi girdisi valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ giedamas Lietuvos himnas. Kitoje – dvi nebylios veidus nugręžusių žmonių figūros.
Darbus skiria savo miesto garsinimui
Parodoje pristatoma 40 darbų – apie pusę jų sudaro seniai fotografuoti kadrai. Pasak paties autoriaus, „ši ekspozicija – tai vizualinė dokumentacija tų vietų, kurios man, galbūt ir daugeliui kitų žmonių, yra brangios“. Daug nuveikęs kraštotyros srityje, praeityje buvęs žinomas kaip muzikos atlikėjas, o pagal profesiją – medikas, R. Dailidė archyvuose yra sukaupęs daug medžiagos šia tema. „Ekspozicijoje – tik nedidelė dalis darbų. Iš tiesų šia tema esu sukaupęs labai daug nuotraukų ir atrinkti šias 40 buvo nelengva“, - sako fotomenininkas.
Autorius neskaičiuoja, kelinta ši personalinė jo darbų paroda. „Pastaruoju metu buvau surengęs parodas Niujorke, Varšuvoje, Švedijoje, Lietuvos miestų galerijose, dalyvavau tarptautinėje parodoje Sankt Peterburge. Paskutiniuoju laikotarpiu buvau susitelkęs prie šios ekspozicijos rengimo“, - sako įvairių apdovanojimų pelnęs R. Dailidė.
Šį darbą, kaip ir daugelį kitų, R. Dailidė vadina kraštotyriniu. „Visi mano darbai siejami su Šiauliais, skirti miestui, jo garsinimui. Tam skiriu ir šią parodą“, - sako R. Dailidė. Jo paroda „Skrydis į nemirtingumą“ – vienas ryškesnių šiais metais švenčiamo Šiaulių miesto 777-tojo gimtadienio renginių.
Išskirtinis magiškojo 777-ojo Saulės miesto gimtadienio informacinis partneris – pagrindinis Lietuvoje naujienų portalas DELFI.
