Nuotraukose užfiksuoti švarūs, ramūs Klaipėdos krašto ir Rytų Prūsijos miesteliai, barokinė architektūra, žmonės, tarp kurių gyveno Vilius Storosta-Vydūnas, Jurgis Zauerveinas, Martynas Jankus, Dovas Zaunius, Jonas Vanagaitis ir kiti Mažosios Lietuvos šviesuoliai. Parodoje galima pamatyti Kaukėnų (dabar Jasnoje), Ragainės (Nemanas), Gumbinės (Gusevo), Įsručio (Černiachovskas) ir daugelio kitų XIX a. pabaigos - XX a. pirmos pusės lietuvininkų gyventų vietų vaizdus, pajusti ypatingą šio krašto atmosferą.
Pasak parodos kuratorės Margaritos Matulytės, fotodarbų autoriai profesionaliai pasirinkdavo kompozicijas, užfiksuodavo objekto esmę, kartu sukurdami estetiškus vaizdus.
Unikalių fotografijų rinkinio istoriją kuratorė sužinojusi iš lenkų kolegų. Archyvą pradėjęs kaupti vokiečių archeologas, menotyrininkas, paminklosaugininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Adolfas Boetticheris itin domėjosi Rytų Prūsijos kultūros ir meno paminklais, juos aprašė aštuonių tomų veikale "Rytprūsių provincijos statybos ir meno paminklai". Penktasis tomas, išleistas 1895 m., buvo skirtas Lietuvai. Paskelbta dokumentacija su 706 fotografijomis ir 406 piešiniais buvo sukaupta per 1890-1896 m. ekspedicijas, kurias jis rengė kartu su bendražygiu architektu Fritzu Heitmannu. Mokslininkai registravo objektus, detaliai aprašinėjo, fotografavo ir eskizavo.
1893 m. A. Bioticheris tapo pirmuoju Karaliaučiuje įsteigto Centrinio paminklų konservatoriaus biuro tarnautoju. Po jo mirties 1901 m. konservatoriumi buvo paskirtas architektas, architektūros istorikas Richardas Jepsenas Dethlefsenas, Rytų Prūsijos architektūros ir dailės paminklų restauratorius. Jis tęsė pirmtako pradėtus darbus: inventorizavo, sudarė paminklotyros archyvą. 1931 m. konservatoriaus fotoarchyvą sudarė 8 tūkstančiai pozityvų ir 5 tūkstančiai negatyvų. 1936-aisiais biuras išaugo, buvo įsteigti dar keturi papildomi etatai - valdžia negailėjo lėšų paminklų apsaugai ir teikė šiam darbui didelę reikšmę. Didžioji negatyvų dalis buvo įsigyta 1937-1938 metais.
Centrinis paminklų konservatoriaus biuras nenutraukė darbo ir Antrojo pasaulinio karo metu, o 1944-aisiais pradėjo ruoštis evakuacijai, tačiau dėl artėjančios fronto linijos archyvas buvo paliktas Rytų Prūsijos teritorijoje. 1945-ųjų pabaigoje juo pasirūpino Torūnės (Lenkija) universiteto ekspedicija. 1952 m. techninė dokumentacija ir dalis ikonografinės medžiagos (taip pat ir 1270 atspaudų iš originalių negatyvų) buvo perduota Olštino valstybiniam archyvui, apie 8 tūkstančiai vienetų stiklo negatyvų pateko į Meno institutą Varšuvoje, dalis medžiagos atsidūrė privačiose rankose.
Parodai "Praeities reginiai" iš 6600 Rytų Prūsijos vaizdų buvo atrinktos fotografijos, susijusios su Mažąja Lietuva.
Šią dar niekur nerodytą kolekciją po eksponavimo Radvilų rūmuose Vilniuje numatoma rodyti Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, vėliau - ir kitų muziejų salėse.