Konferencijos "Ar Šiuolaikinio meno centras vykdo nacionalinę kultūros politiką dailės srityje?" dalyviai pirmadienį aptarė galimybę reorganizuoti Šiuolaikinio meno centro veiklą. Dailininkų sąjungos taryba kitą savaitę numato priimti rezoliuciją, kurioje bus išdėstyta oficiali šios didžiausios šalies kūrybinės sąjungos pozicija dėl minėto centro veiklos ir kryptingi reikalavimai Kultūros ministerijai.

Kaip Eltai sakė LDS pirmininkas Vaclovas Krutinis, esminė Šiuolaikinio meno centro veiklos kryptis - pristatyti naujausias tarptautinio meno tendencijas - realiai neatspindinti Lietuvoje vykstančių meno procesų.

"Lietuvos dailininkų sąjungos narių nepasitenkinimą šio centro veikla kelia tai, kad kuo toliau, tuo šio centro salėse vis mažėja lietuvių autorių, o autorinėse parodose kartojasi tos pačios pavardės menininkų, dirbančių viena meno kryptimi. Pagrindinėje sostinės dailės meno erdvėje nuolat demonstruoti kitų šalių menininkų kūrybą šiuo laiku, kai kalbama apie lietuvišką savitumą, yra ne visai gerai. Tai yra daroma arba naiviai, nesuprantant, arba tyčia", - teigė V. Krutinis.

2 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatas, kuriame įsikūręs Šiuolaikinio meno centras, buvo atidarytas 1968 metais. Tuomet architekto Vytauto Čekanausko suprojektuotame ansamblyje veikė Dailės parodų rūmai, buvo rengiamos tapybos, skulptūros, grafikos, keramikos, kitų dailės sričių parodos. 1992 metais ši institucija pakeitė pavadinimą ir tapo Šiuolaikinio meno centru (ŠMC), pavaldžiu savo steigėjai - Lietuvos kultūros ministerijai.

ŠMC rengia tarpdisciplininio meno kūrėjų autorines, tarptautines ir užsienio menininkų darbų parodas, retrospektyvas, diskusijas ir kitus renginius, kuriuose per metus, ŠMC skaičiavimais, apsilanko apie 100 tūkstančių žiūrovų. Aktyviausių ŠMC autorių būryje, kuriuos skelbia šios institucijos tinklapis, yra apie tris dešimtis šiuolaikinių Lietuvos menininkų, daugiausia priklausančių negausiai Tarpdisciplininio meno kūrėjų asociacijai, veikiančiai nuo 1999 metų.

Pastaruoju metu Šiuolaikinio meno centras leidžiasi į kompromisus - kasmet keletas parodų surengiama ir kaimynystėje įsikūrusios Lietuvos dailininkų sąjungos iniciatyva. 2003 m. čia vyko grafikos paroda, 2004-aisiais - tapybos trienalė, o šių metų rudenį planuojama dalis kvadrienalės, skirtos Lietuvos dailininkų sąjungos 70-mečiui.

Pasak ŠMC direktoriaus Kęstučio Kuizino, pagrindinis centro veiklos tikslas, kaip ir liudija centro pavadinimas, - pristatyti tai, kas yra ryškiausia, aktualiausia šiuolaikiniame mene, o paradoksalios kritikos susilaukiama dėl to, kad centras nepakankamai pristato tradicinę dailę.

"Pagrindinis centro reorganizacijos tikslas - nustatyti projektų pateikimo tvarką, išsiaiškinti, kas juos peržiūri, kokie ekspertai, kad tai nebūtų vienvaldiškas vieno asmens ar grupelės asmenų noras sudaryti parodų planą. Skandalinga, kad geriausioje ekspozicinėje erdvėje nebuvo surengtos tokių garsiausių šiuolaikinės Lietuvos dailės kūrėjų, kaip Algirdas Petrulis, Antanas Gudaitis ir kitų meistrų jubiliejinės parodos. Taigi dabartinė ŠMC veiklos situacija neatspindi tos kultūros politikos, kurią deklaruoja tiek Kultūros ministerija, tiek pats Šiuolaikinio meno centras", - sakė V. Krutinis.

Kultūros ministerija rengiasi artimiausiu metu svarstyti Šiuolaikinio meno centro veiklą, siekiant atverti jo erdves įvairesniam šiuolaikinės dailės pristatymui.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją