Kaip sakė dirigentas Erki Pehk, „Caro sužadėtinė“ be abejo yra viena geriausių operų rusų muzikos istorijoje. Galima sakyti, kad rusų publika ją mėgsta labiau nei Čaikovskio „Eugenijų Oneginą“ ir „Pikų damą“, kurios Vakaruose nepelnytai populiaresnės.
Rugpjūčio 15 d. numatomą spektaklį pastatė estų kūrėjai: dirigentas Erki Pehk, režisierius ir choreografas – Teet Kask, scenografija ir kostiumai – Madis Nurms, šviesų dailininkas Margus Vaigur. Dalyvaus solistai iš Baltarusijos, Latvijos ir Ukrainos, tačiau didžioji dalis - iš Lietuvos: Tadas Girininkas, Vladimiras Prudnikovas, Kęstutis Alčauskis, Žanas Voronovas ir Jomantė Šležaitė.
„Birgitta“ festivalio publika išgirs ir Kauno muzikinio teatro chorą bei orkestrą.
Į istoriją žvelgs šiuolaikinio. žmogaus akimis
Pasak dirigento, „Caro sužadėtinės“ siužetas yra gyvenimiškas, gana paprasta ir vis dėlto labai intriguojantis. Rimskio-Korsakovo muzika labai graži, pasižymi nacionaliniu koloritu ir meistriška orkestruote.
Pagrindinių personažų vokalinės partijos iš atlikėjų reikalauja didžiausio meistriškumo ir kupinos nuostabių įsimenančių melodijų. Tarp žymiausių šios operos numerių yra Liubašos arijos, marfos arija finale, o puikusis kvartetas rusų muzikoje jis yra toks pat žymus, kai kvartetas iš „Rigoleto“.
kaip sakė režisierius Teet Kask, jo tikslas nebuvo į sceną perkelti tikrosios 16-ojo amžiaus istorijos. Svarbiausia amžinos temos, kurias muzikoje meistriškai perteikė Rimskis-Korsakovas.
„Mes pabandėme pažvelgti į šią istoriją 21-ojo amžiaus žmogaus akimis, persikelti į fantazijos pasaulį, kurio neįmanoma sujungti su kuria nors realia epocha. Statant spektaklį vieninteliu kompasu man buvo muzika“, - sakė režisierius.
Unikali vieta garantuoja ypatingus įspūdžius
Vienintelis Estijoje muzikos teatro festivalis „Birgitta“ jungia viduramžių moterų vienuolyno sutemų žavesį ir įvairiaspalvį šiuolaikinį muzikos teatrą. Operos, baletai, oratorijos bei humoristiniai muzikiniai šou pristato skirtingų šalių istoriją, kultūrą ir šiuolaikinį meną.
Kadangi teatralizuotas oratorijų atlikimas ir muzikiniai pramoginiai vaidinimai yra retas reiškinys, šalyje festivalio organizatoriai juos vadina savo vienuolyno žanrais.
Kasmetinis festivalis pristato 20-ojo ar 21-ojo amžiaus operą. Unikali vieta siūlo ypatingus įspūdžius: eidami į „salę“, kuri yra 15-ojo amžiaus vienuolyno griuvėsiuose, žiūrovai pirmiausiai pereina viduramžių kapines, prieš spektaklį bei pertraukų metų gali papietauti Vienuolių terasoje, nusileisti į vyno rūsius, patyrinėti viduramžių pastato labirintus.
Virš „salės“ nutiestas stogas ir amfiteatru išdėstytos žiūrovų vietos garantuoja puikų matomumą ir komfortą.
Kūrėjai apie festivalio programą
Charles Gounod – opera „Faustas“. OPERA NORTH, Didžioji Britanija (rugpjūčio 9 ir 11 d.)
Režisierius Ran Arthur Braun: „Mūsų „Faustas“ nukelia žiūrovus į greitų tempų ir emocijų vizualinį pasaulį, kurių amplitudė lyg „amerikietiškų kalnelių“!
Mes keliaujame skirtingų personažų psichikos pakraščiu, matome žmones, esančius akistatoje su savo pačių demonais šiuolaikinėje aukštųjų technologijų visuomenėje, kuri juos praryja... o jie tuo metu apakinti savo pačių žmogiškumo!
Mes tarsi atveriame langą į Fausto sielą ir parodome, kas tena vyksta – o tai nėra realybė, tai jo sielos būsena šiuo momentu. Lyg „Matricos“ personažas jis patenka į paties sukurto pasaulio spąstus.
Mes naudojame vizualinius elementus, kurie susiję su orkestro ir balso skambesiu ir stengiamės atskleisti labiau emocinę, nei racionaliąją realybę! Mus domino žmogaus vidus, kadangi žodžiai gali perteikti tai ką žmogus sako (ar nori, kad mes išgirstume), tačiau muzika atskleidžia tai, ką jis iš tikrųjų jaučia!“
Benjamin Britten – opera „Albertas Heringas“. OPERA NORTH, Didžioji Britanija (rugpjūčio 10 d.)
Režisierius Giles Havergal: „Žymus rusų pianistas Sviatoslavas Richteris pavadino šią operą „geriausia amžiaus komiškąja opera“ - ir žinoma ši žavinga kamerinė Britteno opera, sukurta pagal prancūzų literatūros genijaus Maupassanto apysaką, yra viena iš žavingiausių, labiausiai nepretenzingų ir šmaikščių operų iš visų, kada nors parašytų scenai.“
Olav Ehala – miuziklas „Arabela“ (rugpjūčio 13, 14 d.)
Šį miuziklą visai šeimai specialiai Birgitta festivaliui parašė žymus estų kompozitorius Olavas Ehala pagal estų rašytojos Aino Pervik garsųjį romaną „Arabela, pirato duktė“. Muzikos džiazo stilius puikia dera su romano dvasia.
Libreto autorė Leelo Tungal: „Aš iš tikrųjų labai stengiausi išlaikyti knygos idėją ir pernelyg nesupaprastinti siužeto. Tačiau miuziklas – ypač miuziklas visai šeimas, tai žanras, kuriame neturėtų būti kruvinų scenų ir panašių tragedijų, kas žinoma leidžiama literatūroje ir kine, todėl tikiuosi librete yra daugiau optimizmo.
Pavyzdžiui, jei iš filmo scenarijaus čigonai buvo išmesti, tai miuzikle, manau, jei būtinai turėjo atsirasti vardan išorinio efekto ir kaip papildomas pagrindas dainoms-šokiams, o svarbiausia – dėl kontrasto niūriam piratų pasauliui, kuriame yra duag brangenybių, bet trūksta laisvės.
Atvirai sakant, kas iš mūsų nenorėtų būti turtingu ir turėti įdomesnį, gražesnį ir laisvesnį gyvenimą? Tačiau mes visi žinome, kad pavoktas turtas neatneša džiaugsmo, ramybės ir komforto, kadangi už piratų laivo borto (už savo mažos bendruomenės ribų) šiais turtais pasinaudoti neįmanoma... Tikiuosi kad ši paprasta idėja ir suskambės mūsų
miuzikle.
Mūsų piratai, galbūt nėra tokie baisūs, kaip knygoje: kartais jie tiesiog žavingi. Vietomis net jų godumas ir žiaurumas kelia juoką, tačiau linksmiausias momentas – tai piratų dainos.
Aš labai laiminga, kad knygos autorė Aino Pervik palaimino libretą, ir net gi pasakė, kad dainos yra būtent tokios, kokios turi būti.“
Kurt Weill, Bertold Brecht - ballet chaté „Septynios mirtinos nuodėmės“ KOMISCHE OPER BERLIN, Vokietija (rugpjūčio 16 d.)
Režisierius Barry Koski: „Pirmoji spektaklio dalis – „Dainos“ yra lyg spalvingas atvirlaiškis, kurį Ana parašė pati sau, o po to pakabino ant sienos. Dainos primena įvairių gyvenimo situacijų bei fantazijų momentines nuotraukas. Kiekvienoje dainoje – vis kita moters gyvenimo istorija.
Kai prasideda antroji dalis – „Septynios mirtinos nuodėmės“ Ana atitraukia uždangą ir žiūrovai tampa spektaklio dalyviais, tarsi patenka į kabančio ant sienos atvirlaiškio vidų.
Nors Dagmar Manzel „padaro“ visas „septynias mirtinas nuodėmes“ kaip Ana I ir Ana II, tai nėra vienos aktorės šou, tai spektaklis, kuriame yra dvi herojės.
Ana II yra antrininkas, šešėlis ir tuo pat metu Anos I pašnekovas, partneris. kartais antrininkas įkūnija Anos ilgesį arba parodo ją projekcijų ekrane, arba staiga pradeda persekioti Ana kaip pavojingas ir baisus medžiotojas. Dažnai tarp jų atsiranda priešiškumas.
„Septynios mirtinos nuodėmės“ man yra kaip džiazinė aranžuotė Schoenbergo „Erwartung“ („Laukimas“), lyg kita medalio pusė. Lyg pasiklydęs miške... arba patekęs ne į tą miestą. Nors Weillio muzikoje yra humoro ir džiazo elementų, tuo pat metu kiekvienas jos taktas persmelktas melancholijos“.
Baletas „Figaras“, pagal W.A. Mozarto ir G. Rossini muziką.
KREMLIOVSKIJ BALET, Maskva (rugpjūčio 17 d.)
Teatras „Kremliovskij balet“ džiugina baleto mėgėjus jau 20 metų. Per tą laiką spektaklius pamatė ne tik Rusijos, bet ir 30-ties užsienio šalių publika. Teatras buvo įsteigtas Didžiojo teatro solisto Andrėjaus Petrovo iniciatyva. Nuo pat pradžios naujos trupės tikslas yra šiuolaikinės choreografijos plėtojimas (naujų kūrinių užsakymai, naujų temų paieškos) bei klasikinės tradicijos išsaugojimas ir populiarinimas.
Režisierius Andrejus Petrovas: „Jau du šimtmečius Pierre Beaumarchais komedija įkvėpia operos kompozitorius ir choreografus. Mūsų spektaklis yra klasikinės choreografijos baletas, kuris pasižymi ryškiais jaunų solistu aktoriniais darbais ir gausybe komiškų situacijų. Spektaklis kupinas optimizmo, linksmumo ir lyrikos“
Piotras Čaikovskis – baletas „Miegančioji gražuolė“. KREMLIOVSKIJ BALET, Maskva (rugpjūčio 18)
Režisierius Andrejus Petrovas: „Klasikinio repertuaro perlas –
kūrinys, atsiradęs 19 a. pabaigoje Marijos teatre Sankt Peterburge. Tai rusų klasikinio baleto dovana, nepralenkiamas šedevras, kuris įkvėpia publiką jau du šimtmečius. Nerūpestingos princesės ir jų vyriški ir galantiški kavalieriai, Gėrio, Dosnumo, Brangakmenių, Sidabro, Aukso ir Safyrų fėjos... pyktoji fėja Karabos ir visą nugalinti Alyvų fėja, pudruoti perukai ir pavasaris – visa tai yra Charles Perrault pasaka.“
