Birželio pradžioje trupės solistai atstovavo teatro kūrybinius pasiekimus kaimyninėse šalyse rengiamuose vasaros muzikos festivaliuose: Ieva Vaznelytė, Mindaugas Zimkus ir dirigentas Jonas Janulevičius viešėjo Baltarusijoje, o Gitana Pečkytė ir Raimondas Baranauskas dalyvavo Kijevo operetės teatro rengiamame tarptautiniame festivalyje „O-fest“.
Gegužės mėnesį prasidėjo būsimos premjeros repeticijos. Tiek naujas spektaklis, tiek ir kiti numatomi akcentai telkiami ties operos žanru, nes teatras pakvies žiūrovus ne tik į trijų operų premjeras, bet ir koncertines programas iš gražiausių žinomų ar rečiau skambančių operų fragmentų – juk šie metais skiriami iškilių šio žanro korifėjų Giuseppe Verdi ir Richard Wagner 200–osioms metinėms paminėti.
Pirmasis premjerinis vakaras (juo teatras ir pradės sezoną rugsėjo pabaigoje) pateiks dvi vienaveiksmes operas – G.Puccini „Džanis Skikis“ ir G.Rossini „Vedybų vekselis“. Pasak abiejų operų režisieriaus Nerijaus Petroko: „Spektaklius vienija farso žanras. Siužetuose – jaunos poros už savo romantišką meilę grumiasi nelygioje kovoje su materialia miesčioniška aplinka: turto dokumentai, klastotės. Tačiau istorija baigiasi laimingai – miesčionystė išjuokta ir pasmerkta... ir tebūnie tai viltinga, nors ir naivu...“ Operų dirigentas – Julius Geniušas, scenografas - Sergėjus Bocullo, kostiumų dailininkė - Diana Kuzmickaitė, dainuos didelis būrys teatro solistų.
Antroji rudenį numatoma premjera jau įvyko Estijoje. Kauno valstybinio muzikinio teatro choro ir orkestro artistai bei keletas solistų drauge su dainininkais iš kitų šalių birželio 6 - 8 d. dalyvavo rusų kompozitoriaus N.Rimskio-Korsakovo operos „Caro sužadėtinė“ premjeroje Piarnu miesto teatre „Endla“.
Ši premjera – jau antrą kartą vykdomas bendras Kauno teatro ir estų tarptautinio operos festivalio „PromFest“ projektas. „PromFest“ menininkų komanda, kurios idėjinis lyderis yra žinomas estų dirigentas Erki Pehk, kas du metus rengia tarptautinį Klaudia Taev jaunųjų dainininkų konkursą. Jo nugalėtojas gauna puikią progą dainuoti pagrindinę partiją pasirinktoje operoje.
Šį kartą laimė nusišypsojo dviem atlikėjams - festivalio žvaigždėmis tapo jauna latvių dainininkė Elina Šimkus, „Caro sužadėtinėje“ dainuojanti pagrindinę pirklio dukters Marfos partiją, ir baltarusių bosas Andrej Savčenko, sukūręs operoje opričniko Grigorijaus Griaznojaus partiją. Marfos priešininkės Liubašos partiją dainavo garsi ukrainiečių dainininkė Angelina Švačka, gerai žinoma ir Lietuvos operos gerbėjams - prieš dešimtmetį Vilniaus scenoje atlikusi Karmen partiją pakerėjo publiką, užbūrė savo žavesiu ir garsiausių Europos teatrų žiūrovus.
Projekte pakviestas dainuoti ir profesorius Vladimiras Prudnikovas, ne kartą buvęs šio festivalio organizuojamame Klaudija Taev dainininkų konkurso žiūri nariu ir pirmininku. Kitus vaidmenis operoje „Caro sužadėtinė“ atliko Kauno muzikinio teatro solistai Nomeda Vilkanauskaitė, Tadas Girininkas, Kęstutis Alčauskis ir Žanas Voronovas. Solistų ansamblį papildė ir jauna lietuvaitė Jomantė Šležaitė, dainavusi Duniašos partiją operoje, ir dalyvaujanti šiųmetėse dainininkų varžytuvėse.
N.Rimskio-Korsakovo opera „Caro sužadėtinė“ – reta viešnia Vakarų Europos teatrų scenose, tačiau spektaklio statytojams šis kūrinys imponavo siužeto universalumu ir amžinu pateikiamų vertybių aktualumu. Veikiantieji asmenys yra realios istorinės personos. Levo Mėjaus dramos, pagal kurią parašytas operos libretas, herojų likimus valdo pavydas, valdžios geismas, pinigai ir tik tragiška baigtis sukrečia tuos, kurie nesuvokė būties prasmės, užmiršo tikėjimo priesakus: nežudyk, nevok, negeisk svetimo vyro ar moters, nenuodyk savo sielos.
Pasak operos režisieriaus ir choreografo Teet Kask operoje atspindimos 1572 m. žmogiškosios vertybės nepakito ir mūsų dienomis. Jos aktualios, neįkainojamos, jų nepakeičia laiko tėkmė. Siužeto įvykiai turi konkretų istorinį kontekstą, tačiau pirmiausia tai - žmogiškoji tragedija.
Kaip ir žadėjo operos „Caro sužadėtinė“ scenografas, kostiumų ir grimo dailininkas Madis Nurms, tai nebuvo tradicinė šios operos interpretacija. Estų menininkų komanda žiūrovams pateikė itin modernią, gal net ir šokiruojančią „Caro sužadėtinės“ versiją, kupiną mitologinės simbolikos, derinamos su šiuolaikinėmis vizualinėmis medžiagomis. Pagrindinis scenovaizdžio akcentas – elnias - plačiausiai atpažįstamas religinis, mitologinis ženklas, simbolizuojantis Rojaus gyvenimo medį, ragai - jo šakas. Elnias yra ir kilnumo bei dvasios stiprybės simbolis. Tamsos jėgas čia vaizduoja šuns galvos, kurias prie balnų tvirtindavosi caro Ivano Rūsčiojo opričnikai.
Tačiau svarbiausi šiame spektaklyje - atlikėjai – solistai, jiems talkinę ir dar vienu mistiniu operos personažu tapę choro artistai bei solidžią puokštę pagyrų pelnę orkestro muzikantai. Dainininkų meistriškumas, nuostabūs balsai, plati emocijų skalė, natūraliai perteikti ir giliai išieškoti herojų paveikslai sukūrė tą įspūdingą šventę, kurios liudininkais turės progą pabūti ir Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovai operai „Caro sužadėtinė“ rudenį atkeliavus į šio teatro sceną.
Du operos „Caro sužadėtinė“ spektakliai buvo parodyti Estijos vasaros sostinėje Piarnu, rugpjūčio 15 d. ji skambės tarptautiniame operos festivalyje „Birgitta“ Taline.
Operos „Caro sužadėtinė“ premjera Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje numatoma lapkričio mėnesį.
