Debiutas
Mantas: Savo debiutą scenoje prisimenu kaip didžiausią košmarą. Viskas vyko dar mokykloje. Teko groti gitara viename renginyje. Be manęs scenoje grojo dar keturi bičiuliai ir, matyt, iš jų aš buvau pats droviausias. Scenoje buvo taip baisu ir nejauku! Stovėjau nugara į žiūrovus ir, lyg to nebūtų gana, vis traukiausi link kulisų. Norėjosi skradžiai į žemę prasmegti. Buvo toks šokas, kad net nepamenu, kaip praėjo koncertas. Kodėl tada lipau į sceną? Tiesiog draugai išstūmė, lyg nuogą į dilgėles, nebebuvo kur trauktis. Manau, kad dėl to vėliau ir pasirinkau muzikanto karjerą. Tam, kad perlaužčiau save.
Vidas: Tame pačiame festivalyje „Tylos!“, apie kurį dabar kalbame, debiutavo mano vadovaujamas „No Theatre“ su pirmuoju mūsų spektakliu „No concert“. Debiutavome sėkmingai. Kita vertus, tai nebuvo pirmas kartas: aktoriai žinojo, ką reiškia būti scenoje, vaidinti žiūrovams. Tą kartą mums buvo svarbu, kad spektaklio kalba buvo nauja, turėjome ją suprasti, įvaldyti. Labai svarbus pats festivalis – jis kaip platforma jauniems menininkams. Mąstant apie teatro ateitį Lietuvoje, festivalio „Tylos!“ organizatoriai galėtų pagalvoti apie simbolinius įvertinimus. Tada galbūt teatrai mažiau susidurtų su problema, kad kažkas naujo atsiranda tik kas dvidešimt metų.
Žiūrovų dėmesys
Mantas: Labai svarbus. Aš manau, kad kurti reikia ne dėl savęs, o kitiems, nesvarbu, ar kalbėsim apie teatrą, kiną, ar muziką. Įvertinimas kiekvienam svarbus jau nuo pat vaikystės. Dainuoji sau, vaikas būdamas, ir mama ar kaimynė pagiria – geras jausmas. Tai suteikia pasitikėjimo žengti kitus žingsnius, yra stimulas kažko siekti, tobulėti. Mums, kūrėjams, reikalingas žmonių kraujas. Dėl to palaikau „Tylos!“ festivalį, planuoju užsukti į spektaklį „Ivanovas“.
Vidas: Tokia pat svarbi, kaip ir galimybė jiems pasirodyti. Dabar jaunų menininkų spektakliai tarsi įsivelia į vieną bendrą repertuarų srautą. Toks bendrumas nėra gerai nei jauniems kūrėjams, nei žiūrovams, nes spektakliai nėra tokie pat. Jie nėra blogesni ar geresni, tiesiog kitokie, lyg būtų A lyga ir B lyga. Galbūt B lygoje net intriga didesnė – žiūrovai gali matyti ateities režisierius, aktorius, dailininkus, stebėti jų kūrybą, sekti pokyčius. Bus įdomu pamatyti festivalio svečius iš Maskvos. Tikiuosi nueiti į Jurijaus Butusovo spektaklį „Liebe. Schiller“.
Pirmas blynas. Ar tikrai prisvilęs?
Mantas: Dažniausiai prisvyla, bet taip ir turi būti tam, kad kaskart blynai išeitų vis geresni. Svarbiausia nenusiminti ir jokiu būdu nesakyti „viskas, daugiau šito nebedarysiu“. Nesėkmė tik reiškia, kad dar yra ko mokytis, kur tobulėti ir ko siekti, o tai labai svarbu.
Vidas: Nebūtinai ir tikiu, kad dažniausiai nebūna. Stebiu teatro žmonių darbus ir matau, kaip jie, vedami intuicijos, iš pat pradžių užčiuopia esminius dalykus. Kaip ir maži vaikai, jie gimsta be ribų, tik vėliau yra įrėminami.
„Tylos! Ateina jaunieji teatro kūrėjai“ – tai teatro debiutų festivalis, kurį jau penktus metus organizuoja Vilniaus mažasis teatras kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Šie metai pirmieji, kai festivalis paskelbtas tarptautiniu. Festivalio tikslas – sudaryti galimybę jauniems kūrėjams prisistatyti žiūrovams, paskatinti juos žengti pirmuosius tvirtus žingsnius savo profesijoje. Gegužės 14 d. – 19 d. festivalio organizatoriai kviečia apsilankyti spektakliuose, diskusijose, parodose. Daugiau informacijos: www.vmt.lt
