Debiutas
Andrius: Geriausiai atsimenu savo pirmąjį debiutą – diplominį darbą. Labai ilgai repetavome. Peržiūros būdavo be publikos, uždaros: pasirodymą stebėdavo tik komisija. Pamenu, kad komisijoje sėdėjo kritiškai nusiteikę pedagogai, todėl vaidinti buvo labai sunku, iš jų buvo neįmanoma gauti energetinio atsako, teatras tiesiog neįvyko. Vaidinome komediją, tačiau niekas nesijuokė. Vėliau svarstyta, kad galbūt šio spektaklio visai neleisti į sceną. Laimei, nuspręsta jį parodyti Rusų dramos teatre. Susirinko pilna salė ir visą spektaklį žiūrovai juokėsi nesustodami – tai įkvėpė. Tada, pamenu, gavau tokią gėlių puokštę, kokios daugiau niekada nesu gavęs – vos tilpo į glėbį. Šiais metais „Tylos!“ festivalyje tikiuosi pamatyti J. Vachtangovo studijos spektaklį „Paukščiai“.
Audrius: Rimčiausiu savo debiutu įvardinčiau Chlestakovo vaidmenį Rimo Tumino spektaklyje „Revizorius“, kai teko važiuoti vaidinti į Kolumbiją. Baisus stresas, nežinomybė. Nors, manau, kad panašios reakcijos būdingos daugeliui. Esame linkę per daug sureikšminti patį įvykį. Juk debiutas teatre nėra tas pats, kaip „debiutuoti“ operuojant širdį artimajam. Čia tai klausimas – išgyvens ar mirs? Scenoje tokio klausimo nėra – teatre niekas nemiršta. Žinoma, bus įdomu pamatyti šių metų debiutus, pavyzdžiui, Ievos Stundžytės spektaklį „Brangioji mokytoja“ ar Laimos Adomaitienės spektaklį „Meška“. Bus galima palyginti skirtingų kartų režisierių darbus. Natūralu, kad, įgyjant vis daugiau patirties, lieka tik startinis jauduliukas. Kita vertus, man labai artimas improvizacijų žanras – ten niekada nežinai, kas bus, kai išeisi į sceną – nuolatinis debiutas. Svarbiausia, kad patiktų tai, ką darai, tada ir kraujas venose kitaip teka ir mintys prieš debiutą nebūna dusinančios.
Žiūrovų dėmesys
Andrius: Žiūrovų dėmesys ir parama pradedančiajam yra ypač svarbi. Kai esi subrendęs, pažįsti save, tai nebėra taip svarbu. Kokie svarbūs būna pirmieji kritiniai straipsniai! Vėliau jų net nebeskaitome. Kelio pradžioje žodis gali ir atverti kūrybines galias, ir sužlugdyti.
Audrius: Parama, žinoma, svarbi. Jeigu pavyksta – puiku, jeigu ne – nieko baisaus. Juk šalia yra mokytojai, specialistai, kurie gali padėti, patarti. Svarbu nesustoti tobulėti, turėti autoritetus, nes išmintingas žodis yra labai vertingas.
Pirmas blynas. Ar būtinai prisvilęs?
Andrius: Nebūtinai pirmi blynai būna prisvilę. Pirmam blynui svarbiausia, kad kitas jį paragautų, nesvarbu, ar jis labai gardus, ar šiek tiek pridegęs. Mano žmona savo pačios pagamintus pietus ragauja ne taip skaniai, kaip aš. Taip yra todėl, kad aš, pirmą kartą įėjęs į kambarį, užuodžiu kvapus, pamatau vaizdą – ir visa tai man kitaip atrodo, negu žmonai, kuri visą dieną pluša virtuvėje.
Audrius: Gali būti visoks. Ir labai skanus, ir prisvilęs. Tiesą sakant, tūkstančiai jų gali prisvilti. Kaip tai priimsi, kaip išgyvensi – nuo tavęs priklauso – čia visa filosofija, vertybės slypi. Gyvenimas yra procesas, visur gali paslysti. O tada jau tau rinktis – atsikelti, išsigydyti visas mėlynes ir vėl eiti, ar taip ir likti išsigandus gulėti. Negi sustosi vien dėl to, kad kartą kažkur užkliuvai?
„Tylos! Ateina jaunieji teatro kūrėjai“ – tai teatro debiutų festivalis, kurį jau penktus metus organizuoja Vilniaus mažasis teatras kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Šie metai pirmieji, kai festivalis paskelbtas tarptautiniu. Festivalio tikslas – sudaryti galimybę jauniems kūrėjams prisistatyti žiūrovams, paskatinti juos žengti pirmuosius tvirtus žingsnius savo profesijoje. Gegužės 14 d. – 19 d. festivalio organizatoriai kviečia apsilankyti spektakliuose, diskusijose, parodose. Daugiau informacijos: www.vmt.lt
