Per 60 ha užimantis vienas didžiausių ir gražiausių šalies parkų pradėtas kurti XVIII amžiuje, XIX a. pabaigoje jo projektą sukūrė dendrologas Georgas Kuphaldtas. Tada pasodinta apie 200 rūšių augalų, kartu ir labai retų. Kai kurie jau sunykę, kitus aplaužė vėtros.
„Kol dar nevėlu, reikia daug medžių gydyti, daug medžių reikia atsodinti, visiškai yra pasikeitusi takų infrastruktūra , apšvietimo praktiška dabar nėra. Šiek tiek jis dabar yra sulaukėjęs, o mūsų tikslas yra, kad jis taptų kultūringo laisvalaikio ir pažinimo vieta“, – sako Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.
Parke jau atlikti archeologiniai ir dendrologiniai tyrimai. Rasti stačiatikių cerkvės pamatai, kasinėjant aptikta gerai išsilaikiusių koklių. Netrukus darbai prasidės ir XIX amžiuje statytuose neoklasicistinio stiliaus grafo Naryškino rūmuose. Po remonto juose įsikurs regioninio parko direkcija ir lankytojų centras. Atkurti buvusius parko ir rūmų vaizdus padeda ir žagariečių suneštos senos nuotraukos.
„Gyventojai prisidėjo pasakojimais, savo prisiminimais, kaip jie lankydavo parką, kur sustodavo, kur būdavo patraukliausia vieta, kur eidavo su tėvais, kaip atrodė jų vaikystėje parkas, ir savo šeimos nuotraukomis“, – pasakoja Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausioji kraštotvarkininkė Giedrė Rakštienė.
Bendra projekto vertė – per 18 mln. litų. Dalį darbų ketinama baigti per dvejus metus, nes Žagarė – vienas seniausių šalies miestų – paskelbta 2015-ųjų Lietuvos kultūros sostine. Renginių kulminacija taps tradicinis „Vyšnių festivalis“. Kartu vyks ir Europos mažųjų miestelių chartijos susirinkimas, kuriame dalyvaus po 10 atstovų iš 27 šalių.
