- Ieva, kokiu būdu ir kada į Jūsų gyvenimą atkeliavo klasikinė muzika ir meilė operai?
- Su klasikine muzika neišvengiamai susidūriau dar mamytės įsčiose. O ir gimusi, nuolat girdėdama fortepijono garsus, tėčio balsą, anksti ėmiau kalbėti, dainuoti, tyrinėti klaviatūrą. Kadangi vaikų darželyje ištvėriau vos pusantros dienos, kasdien su tėvais laiką leisdavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
- Tėvai norėjo, kad jų mažoji Ieva taptų dainininke?
- Tėvai sąmoningai manęs nevedė muzikiniu keliu, tačiau nutiko taip, kad netikėtai tiek sau, tiek šeimai, įstojau mokytis operinio dainavimo. Kai buvau maža, bandydavau dainuoti slapta, tačiau ateities su muzika tikrai neplanavau sieti.
- Kodėl?
- Mačiau, kokia yra sudėtinga dainininko specialybė tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Buvau tvirtai įsitikinusi, jog nesiesiu gyvenimo su klasikine muzika, tačiau... Rezultatas yra toks, koks yra (šypsosi).
- Operos solistai vertinami visame pasaulyje, todėl visai nesudėtinga susireikšminti, jaustis svarbesniam už kitus. Ar niekada nesirgote „žvaigždžių liga“?
- Daugelis kolegų linkę savo profesiją tam tikra prasme „sudievinti“, išaukštinti. Aš pati stengiuosi, kad dainavimas neužgožtų mano gyvenimo bei asmenybės – noriu gyventi paprastai, laimingai, turėti galimybę rinktis, atsipalaiduoti, auginti vaikus, dalyvauti šeimos gyvenime.
- Scenoje esate maksimalistė?
- Tikrai taip. Jei ko imuosi, stengiuosi atlikti kiek galima profesionaliau. Noriu, kad mano dainavimas ir aktorinis vaidmens ar kūrinio išpildymas paliestų klausytoją ne tik paviršutiniškai. Muzika negali būti „tuščia“ – ji turi nešti tam tikrą informaciją, plačią emocinę amplitudę, turi sukrėsti arba veikti atpalaiduojančiai.
- Jūsų profesija – operos solistė – skamba išdidžiai, net kiek paslaptingai. Kuo įdomus jūsų gyvenimas?
- Mano profesija yra išties įdomi. Ji leidžia susipažinti su įvairiausių žanrų bei epochų kūriniais, susitapatinti su kuriamu personažu, prisiliesti prie vaidybos, ugdyti savyje ištvermę, kantrybę. Išmokti savaip interpretuoti, keliauti, pažinti daugybę talentingų kūrėjų bei atlikėjų – visa tai mane žavi.
- Kiekvieną dieną dainuojate. Kaip lavinate savo balsą ir kaip jį saugote?
- Balso skambesys, lankstumas ir galimybės labai priklauso nuo fiziologinės dainininko būsenos. Todėl nori ar ne, tenka laikytis tam tikro režimo – bent jau kartais (šypsosi).
- Ko reikia, kad atlikėjas būtų įdomus publikai ir visuomenei?
- Kad atlikėjas būtų įdomus scenoje, jis turi būti charizmatiška, spalvinga, kartais nenuspėjama asmenybė. Reikia sugebėti nemeluojant suvaidinti personažo charakterį, būseną.
- Ieva, kaip tai padaryti?
- Norint pasiekti šį rezultatą, būtini tam tikri išgyvenimai – nereikia bijoti gyventi. Visiems palinkėčiau išmokti kiekvieną dieną gyventi laisvai, išdykėliškai ir įdomiai. Nebijokite klysti, kristi, stotis, lėkti – tai yra tikrasis gyvenimo skonis.
Daugiau interviu su Lietuvos kultūros atstovais rasite naujame nemokamo žurnalo „Mieste“ numeryje.