Pasaulinė šlovė per vieną naktį
Šiandien A. Hrustevičius – vienas geriausių bajanistų pasaulyje, su savo pasirodymais jau aplankė JAV, Italiją, Vokietiją, Rusiją, Braziliją, Olandiją, Ispaniją, Austriją, Lenkiją ir kitas šalis. Ateinančiame pusmetyje jo laukia klausytojai Istanbule, Roterdame, Hamburge, kuriame jis pasirodys su vienu geriausių Vokietijos kolektyvų – NDR simfoninio orkestro džiazo grupe.
Pasaulinis žinomumas A. Hrustevičių aplankė per vieną naktį, kai tinklalapyje "YouTube" buvo patalpintas „vaizdelis su balionėliais“, kuriame jis bajanu atlieka orkestrui skirtą kūrinį „Vasara“ iš A. Vivaldi ciklo „Keturi metų laikai“ (tas pats kūrinys prieš 10-metį atnešė šlovę smuikininkei Vanessa Mae). Vaizdo klipas sukėlė tikrą sensaciją internete, kurį vos per kelis mėnesius, peržiūrėjo net pusė milijono "YouTube" lankytojų peržiūrų.
Dėl šio klipo tarp internautų iš viso pasaulio įsiplieskė audringa diskusija, vieni tvirtina, kad tai antžmogis vienu instrumentu atliekantis kūrinius, skirtus kelių dešimčių atlikėjų orkestrui, kiti net abejoja įrašo autentiškumu, tvirtindami, kad tai montažas, kuriame atlikėjas tik imituoja grojimą. Įdomu tai, jog šis, dar prieš porą metų mažai kam žinomas, neatrastas genijus, ramiai sau koncertavo įvairiuose Ukrainos užkampiuose ir net neįtarė, kad vaizdelis iš koncerto viename tokių užkampių netrukus pakeis jo gyvenimą.
Žavisi muzikos legendos
Žinia apie A. Hrustevičių netruko pasklisti po pasaulį. Vienas iškiliausių šios epochos smuikininkų Maestro Itzhakas Perlmanas pakerėtas A. Hrustevičiaus kompaktinės plokštelės rašo: „Aš žaviuosi A. Hrustevičiaus talentu…“
Tikru žaibu iš giedro dangaus tapo legendinio, kelių Grammy apdovanojimų laimėtojo, Bobby McFerrino, visiems žinomo iš dainos „Don't worry be happy“, kvietimas A. Hrustevičiui pasirodyti kartu vienoje scenoje. „Vieną dieną sulaukiau netikėto skambučio iš koncertų organizatorių Kijeve. Pasirodo, Bobby McFerrinas ruošdamasis koncertui, perklausė eilę bajanistų ir iš viso sąrašo pasirinko kartu koncertuoti būtent mane. Iš pradžių aš dvejojau dėl šio koncerto, kadangi mano repertuare daugiau klasikinės muzikos kūrinių, tuo tarpu Bobby McFerrino muzikoje daug improvizavimo. Siūliau organizatoriams, kad ieškotų kito atlikėjo, tačiau dainininkas nenorėjo nieko kito, tik manęs. Taip mes ir susitikome viename koncerte, kurio klausėsi daugiau nei trys tūkstančiai klausytojų. Tai, žinoma, nepamirštamas įvykis mano gyvenime.“ - pasakoja A. Hrustevičius.
„Žmogus orkestras“
Atlikėjo neeiliniai gebėjimai, nepriekaištinga technika ir nepaprastas jautrumas muzikai tiesiog užburia publiką. Jau pirmosiosmis natomis bajanistas priverčia sulaikyti kvėpavimą. A. Hrustevičius sugeba atlikti pačių sudėtingiausių smuiko, fortepijono, orkestro kūrinių transkripcijas: nuo P. Čaikovskio Koncerto smuikui ir orkestrui iki ištraukos iš A. Vivaldi „Metų laikų“. Dešimčia pirštų vienu metu jis lengvai sugroja ir orkestro, ir smuiko partijas. Būtent dėl šių savybių A. Hrustevičius kritikų ir klausytojų pramintas „žmogumi orkestru“.
Pasak leidinio „The Musical Patriot“: „Savo pirštais, aukštyn žemyn skraidančiais per dešimtis mygtukų, A. Hrustevičius kuria stebuklingą spektaklį, preciziškai „švariai“ išgrodamas kiekvieną natą. Savo grojimu jis sukuria įspūdį lyg grotų visas simfoninis orkestras. “
Lietuvoje – nauja programa
Jau trečiąjį kartą į Lietuvą atvykstantis A. Hrustevičius atliks įspūdingą programą, kurioje skambės kompozicijos nuo tokių klasikos hitų, kaip minėti A. Vivaldi „Keturi metų laikai“, W. A. Mozarto „Turkų maršas“ ar J. Brahmso „Vengrų šokiai“ iki džiazo ir tango kompozicijų. „Ši programa - tikras emocijų užtaisas, kuris leis man parodyti neįtikėtinas bajano galimybes. Nekantriai laukiu susitikimo su Lietuvos publika.“ - sako A. Hrustevičius.
Mygtukinis akordeonas - bajanas populiarus instrumentas pasaulyje, tačiau Lietuvos publikai gana mažai pažįstamas.„Bajanas suteikia atlikėjui dideles galimybes, juo galima groti nuo liaudiškos iki klasikinės muzikos, nuo P. Čaikovskio iki šiuolaikinių kompozitorių kūrinių“, - sako A. Hrustevičius. Šis, palyginti neseniai, 1907 m. išrastas instrumentas nuo akordeono skiriasi savo struktūra (dešinėje pusėje yra mygtukinė klaviatūra) bei platesnėmis kūrinių atlikimo galimybėmis.
