Iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro DELFI pašto dėžutę pasiekusiame viešame kreipimąsi rašoma (cituojama):
Kreipiamės į Jus dėl formuojamos naujosios Vyriausybės labai svarbaus nario – kultūros ministro – paskyrimo, nes esame labai susirūpinę dėl to, kokių gebėjimų ir patirties asmuo bus paskirtas į Lietuvos Respublikos kultūros ministro pareigas.
Iš viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos mums susidaro įspūdis, jog Kultūros ministerija jau yra visai nebesvarbi vyriausybės institucija, kuriai vadovauti gali būti skiriamas bet koks asmuo, kad ir beveik neturintis kultūros ar kultūros vadybos patirties, ar į šias atsakingas vyriausybines pareigas gali būti paskirtas bet koks partinės priklausomybės ryšiais su jį deleguojančia partija susijęs politinio pasitikėjimo komandos narys. Tai rodo, kaip iš esmės nuvertinami mūsų Tautos pamatai, kurie yra modernios valstybės sąmoningumo pagrindas, valstybės dvasinių ir kūrybinių galių centras. Juk mūsų Lietuvos Respublika atgimė iš kultūrinio identiteto šaknų, kurios maitino ir išsaugojo Tautą sunkiausiais sovietinės priklausomybės metais.
Žvelgdami į dviejų dešimtmečių nepriklausomos Lietuvos valstybinės kultūros politikos įgyvendinimo patirtį, dabartinę padėtį bei parengtus ar šiuo metu rengiamus šalies 2014-2020 metų raidos planus, atkreipiame Valstybės vadovų dėmesį į tai, jog iki šiol vyravusios tendencijos izoliuoti, išstumti į periferiją, diskriminuoti kultūros sektorių gali būti toliau programuojamos ir kelti realų pavojų Lietuvos kultūros tęstinumui bei tarptautiniam konkurencingumui.
Menkos patirties asmens teikimas į Kultūros ministrus gali ne tik pabloginti, bet ir dar labiau komplikuoti ne tik kultūros ir meno sektoriaus, bet ir visos mūsų valstybės padėtį. Kūrybinės galios, prigimtiniai talentai – savaiminis turtas, tautos kūrybiškumo ir savivokos ugdymo pagrindas, piliečių tarpusavio supratimo ir socialinio jautrumo prielaida, taip pat galinti generuoti ir pridėtinę vertę ekonomikai. Būtina, kad naujasis Kultūros ministras suvoktų kultūros politikos pagrindus, jų esmę, kad galėtų vykdyti esminius valstybės įsipareigojimus kultūrai, juos stiprintų. Labai svarbu, kad būtų tinkamai įgyvendinamas svarbiausias kultūros politikos atnaujinimo dokumentas – Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu, Seimo nutarimu, visoms parlamentinėms partijoms pritarus, 2010 m. patvirtintos „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės“, kuriose kultūra įvardinta kaip mūsų valstybės pamatas ir nurodyta, kad šių Gairių vykdymui būtina numatyti „kultūros veiksmų programos parengimą, įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos Lietuvai 2014–2020 metais perspektyvą“ .
Labai svarbu, kad Lietuvai 2013 m. II pusmetyje pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, naujasis Kultūros ministras puikiai išmanytų Europos Sąjungos kultūros politikos specifiką, gebėtų spręsti audiovizualinių reikalų ir kultūros sektoriuose kylančias problemas ne tik nacionaliniame, bet ir europiniame lygmenyje. Pirmininkavimo metu Lietuvos kultūros ministras turės pirmininkauti ES kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų Tarybos posėdžiams, atstovauti jai Europos Parlamente, pristatyti ir ginti pirmininkavimo prioritetus europinėse institucijose, atstovauti ES aukščiausio lygmens tarptautiniuose kultūros forumuose. Būtina, kad naujasis kultūros ministras būtų puikus kultūros ir meno žinovas ir strategas, gebantis sutelkti kultūros ir meno profesionalus, regionų kultūrininkus, paveldo vertybių puoselėtojus kryptingam ir kokybiškam kultūros politikos darbų įgyvendinimui ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Tikimės, kad Jūsų, Valstybės vadovų, pastangomis Lietuvos Respublikos kultūros ministru bus paskirtas tikras kultūros ir meno srities profesionalas, kultūros politikos įgyvendinimo ir administravimo gebėjimų turintis asmuo – patikima, pripažinta mūsų kultūros asmenybė.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis, Lietuvos dailės muziejaus sekretorius strateginiam planavimui, plėtrai ir vadybai Vytautas Balčiūnas, Lietuvos nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė, Lietuvos nacionalinio dramos tetarto direktorius Martynas Budraitis, Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktoriaus pavaduotoja Aušra Pliaugienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prūsevičienė, aktorius Juozas Budraitis, Menų spaustuvės direktorius Audronis Imbrasas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, režisierius Oskaras Koršunovas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, režisierius Gintaras Varnas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dirigentas Robertas Šervenikas, Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys, Kauno muzikinio teatro vadovo pavaduotojas Rimantas Lekavičius, Kauno nacionalinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, profesorė, teatrologė Irena Veisaitė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kino režisierius Arūnas Matelis, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kino režisierius Šarūnas Bartas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Audrius Stonys, kino prodiuserė Uljana Kim, kino prodiuserė Ieva Norvilienė, kino režisierius Kristijonas Vildžiūnas, Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė, architektas Audrys Karalius, Vilniaus miesto operos meno vadovė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, operos solistė Asmik Grigorian, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Rinkevičius.
