Filmą „Richardas Wagneris“ pakomentuos latvių muzikologas Mikusas Čeže, seminare kalbėsiantis apie garsaus 19 a. vokiečių kompozitoriaus Richardo Wagnerio veiklą Rygoje ir jos atspindį nebyliajame kino filme („Nemaloni tiesa ir maloni fantazija interpretuojant Rygos periodą“).
Kitais – 2013 – metais muzikinis pasaulis minės vieno įtakingiausių vokiečių operos kūrėjų, R. Wagnerio, 200-ąsias gimimo metines. Ta proga LNOBT rengia seminarą „Tristanas. Tarp operos ir baleto“, kuriame kviečiami dalyvauti tiek operos ir baleto kritikai, tiek mėgėjai. Mat pastaroji LNOBT premjera buvo baletas pagal R. Wagnerio muziką „Tristanas ir Izolda“.
Šiandien R. Wagnerio muzika inspiruoja ne tik įdomius operos pastatymus, apie vieną iš jų kalbės lenkų muzikos kritikas Danielis Cichy („Wagnerio melancholija. Pildant repertuaro spragas, arba apie Varšuvos didžiajame teatre Mariuszo Trelińskio pastatytą „Skrajojantį olandą“). LNOBT baleto vadovas Krzysztofas Pastoras sukūrė baleto spektaklį „Tristanas ir Izolda“, o kino teatruose ne taip seniai matėme Larso von Triero filmą „Melancholija“, kuriame nuo pat pradžių skamba R. Wagnerio „Tristano“ uvertiūra.
Carlo Froelicho 1913 m. filmas „Richardas Wagneris“, be abejo, yra pirmasis kino kūrinys apie šį kompozitorių.
Daugelio kino naujovių Vokietijoje pirmeivis Carlas Augustas Froelichas (1875–1953) iš pradžių, nuo 1903 m., buvo kito vokiečių kino avangardisto Oskaro Messterio filmų operatorius, padėjo jam konstruojant filmavimo įrangą. Beje, kas savaitę filmuodamas kino kronikas Froelichas yra nufilmavęs ir vieną didžiausių anų laikų transporto avarijų, įvykusią Berlyno estakadiniame geležinkelyje 1908 m. (rugsėjo 28 d.).
Iš viso Froelichas sukūrė 77 filmus. „Richardas Wagneris“ 1913 m. tapo jo režisūriniu debiutu. 1920 m. jis įkūrė savo studiją „Froelich-Film GmbH“, čia sukūrė filmus „Kabale und Liebe“ (Intriga ir meilė, 1921), „Die Brüder Karamasoff“ (Broliai Karamazovai, 1922) ir „Mutter und Kind“ (Motina ir vaikas, 1924). Jo filmuose dažnai pasirodydavo garsi nebylaus kino aktorė Henny Porten, debiutavusi viename iš jo ankstyvųjų filmų.
1929 m. Froelichas sukūrė ir pirmąjį vokišką garsinį filmą „Die Nacht gehört uns“ („Naktis priklauso mums“). 1936 m. jo studijoje buvo sukurtas pirmasis spalvotas vokiečių filmas, režisieriaus Rolfo Hanseno „Das Schönheitsfleckchen“ (Groži vieta, 1936). Ketvirtajame dešimtmetyje Froelichas buvo vienas iš pačių garsiausių Vokietijos kino menininkų, pas jį filmavosi tokios žvaigždės kaip Ingrid Bergman, Zarah Leander, Hansas Albersas, Heinzas Rühmannas.
Deja, 1933 m. C. Froelichas įstojo į nacionalsocialistų partiją, tapo „Kino gamybos ir vertinimo sąjungos“ („Gesamtverbandes der Filmherstellung und Filmverwertung“) vadovu. 1939–1945 m. buvo „Reicho kino tarybos“ („Reichsfilmkammer“) prezidentas, kūrė propagandinius meninius filmus. Po karo buvo suimtas ir 1948 m. denacifikuotas. Froelicho studija per karą labai nukentėjo ir vėliau veiklos neatnaujino, iki pat mirties jis sukūrė tik dar du filmus.
LNOBT seminare „Tristanas. Tarp operos ir baleto“ taip pat bus kalbama apie šiuolaikinį baletą Lietuvoje, skelbiamas recenzijų konkursas.
